Juodonių piliakalnis

Piliakalnis (Pečianykas) įrengtas kalvoje, pelkėto slėnio krašte. Aikštelė keturkampė, pailga, iki 2 m aukštesne pietryčių pusėje. Šiauriniame aikštelės krašte supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, nuo 4,5 m rytuose iki 14 m aukščio pietų pusėje.
Rytinėje aikštelės dalyje yra I Pasaulinio karo kapai. Aikštelės centras dirvonuoja, kraštai ir šlaitai apaugę retokomis pušimis.
Rytinėje ir pietinėje pašlaitėse, 0,5 ha plote yra IV-XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1958­ 1959, 1989 ir 2002 m.). Iki 2,8 m storio jos kultūriniame sluoksnyje aptikta daug įvairių radinių: akmeninių galąstuvų ir verpstukų, raginė žagrės išara ir kirvis, kaulinių ylų, adiklių, adatų, šukų, žalvarinių apyrankių, pasaginių segių, kaklo apvara iš įvijų ir kabučių, antkaklių, žvangučių, geležinių smeigtukų, ylų, peilių, adatų, ietigalių, noragas, skiltuvas, kaplys, kirvis, molinių svorelių, verpstukų, karolių, grublėtos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų ir kt.
1986-1987 m. E. Grigalavičienė piliakalnio aikštelėje ištyrė 228,5 m2 dydžio plotą. Iki 2 m storio I tūkst. pr. Kr. antrosios pusės – XIII a. kultūrinis sluoksnis dalijamas į 3 horizontus. Gyventojams įsikūrus piliakalnyje jo aikštelės pakraščiu nuo nuolaidesnio šlaito pusės buvo iškastas 1,5 m pločio, 0,45 m gylio griovys, kurio vidinėje pusėje pastatyta medinė 8-9 cm skersmens kuolų tvora. Už jos pastatyti nedideli mediniai pastatai su akmenimis apkrautais židiniais. Ankstyviausiame kultūrinio sluoksnio horizonte rasta akmeninių kirvių dalių, kaulinių smeigtukų, molinis verpstukas, brūkšniuotos keramikos. Pirmaisiais amžiais po Kr. aikštelė buvo pertvarkyta: jos paviršius paaukštintas supilant žemių sluoksnį, griovys užpiltas ir jo vietoje supiltas 0,6 m aukščio, 3 m pločio pylimas, kurio viršuje įrengta gynybinė siena iš dviem eilėm įkastų 28-35 cm skersmens rąstų. Atstumas tarp rąstų eilių buvo 1,5-1,8 m. Gynybinė siena buvo sutvirtinta akmenimis. Šio laikotarpio kultūriniame sluoksnyje aptikta geležinių peilių, ylų, siauraašmenis kirvis, žalvarinės apyrankės dalis, įvijų, kabučių, molinių verpstukų, lygios ir grublėtos keramikos. I tūkst. antrojoje pusėje piliakalnis vėl pertvarkytas: pastatinti šlaitai, aikštelė išgrįsta akmenimis. Tuo laiku piliakalnis greičiausiai tapo slėptuve papėdėje gyvenusiems žmonėms. Jo kultūriniame sluoksnyje rasta žalvarinė pasaginė segė, žiestas puodas.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – II tūkst. pradžia.