Lietuviškai
Latviešu
English
Русский
Rokiškio turizmo informacijos centras jūsų paslaugoms !
Susiruošėte keliauti ? Ar ieškote informacijos apie turizmo paslaugas ar net jų sukūrimą Rokiškio krašte ? Rokiškio Turizmo informacijos centras visada atviras visiems – ne tik keliautojams ar turistams. Mielai išklausome įdėjas Rokiškio krašto turizmui gerinti. Padedame jas įgyvendinti pagal galimybes. Mes ne tik teikiame informaciją, bet ir renkame informaciją. Mielai bendradarbiaujame. Žmones priimame tiesiog pailsėti ar atsigerti vandens nemokamai. Siūlome ir mokamas paslaugas: Gido paslauga, suvenyrai turizmo centro patalpose, jūsų kelionės suorganizavimas. Dalinamės geru straipsniu, kuris vertas dėmesio: Turizmo informacijos centrai – savo krašto ambasadoriai
Rokiškio turizmo sezono naujienos
Spalvingas, kaip ištapytos langinės Rokiškio kraštas jau laukia keliautojų užsukant į svečius. Grožiu kerintys miesteliai ir dvarai, įdomybių turtingi muziejai ir Kalėdos trunkančios visus metus, taip perskaitėte teisingai, Rokiškyje galite vasaroti su Kalėda. 2022 turizmo sezono naujienas rasite ČIA. Patikiname, kad naujienų bus dar daugiau!
Rokiškis ir aplink: ką veikti šeimoms su vaikais
Rokiškio rajonas labai tikisi, kad ateinantis turizmo sezonas bus su mažiau suvaržymų, todėl ruošiasi svetingai pasitikti turistus. Rajone ir mieste įrengti nauji bendrieji informaciniai stendai su lankomais objektais. Miestas įrenginėjami nauji pasivaikščiojimo takai šalia per miestą vingiuojančios Laukupės. Takuose jau įrengti suoliukai poilsiui, taip pat bus lauko žaidimų/veiklų vaikams. SKAITYTI DAUGIAU
Rokiškis – Šv. Jokūbo kelio žiede
2021-ieji – šventojo Jokūbo metai, kurie pasitaiko vos keletą kartų per šimtmetį, tada, kai liepos 25-oji, šv. Jokūbo diena, sutampa su sekmadieniu. Jau kone dešimtmetį piligrimai keliauja po išskirtines šalies vietas, kurių viena – Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, neaplenkia ir Rokiškio. SKAITYTI DAUGIAU
Planas savaitgaliui – Rokiškis
Ar jau turite planą savaitgaliui? Jei ne, siūlome Jums kruopščiai parengtą planą: su Rokiškio krašto įdomiausiomis ir gražiausiomis vietomis, pramogomis, maitinimo bei apgyvendinimo įstaigomis. P.S. Ar žinote, iš kur yra kilęs Lietuvos vyriausias Senelis Kalėda? PLANAS SAVAITGALIUI – ROKIŠKIS
Rokiškio pavadinimo kilmė
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Rokiškio vardas minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1499 m. rugsėjo 21 d. privilegijoje dėl girių kirtimo. Rokiškio krašto vardo kilmė turi dvi legendas. SKAITYTI DAUGIAU
Marimonto serpantinas ir vandens malūno liekanos
Tai vieta, kur tuo pačiu metu galite būtų dviejuose rajonuose. Užlipkite ant tiltelio ir štai, viena koja jūs – Rokiškio rajone, o kita – Zarasų rajone. Marimontas, išvertus iš lotynų kalbos (Mori Mont) – reiškia mirusiųjų kalną. Sakoma, kad pavadinimas kilęs nuo kelio, vingiavusio stačiu kalnu. Kalno viršūnėje trykšta niekada neužšąlantis šaltinis, kurio vanduo sruvena žemyn, todėl kelias visada būdavo pažliugęs, šlapias ir purvinas. Sakoma, kad žiemą ne vienas kritęs ir paaukojęs gyvybę. SKAITYTI DAUGIAU
Gačionių dvaras
Ar žinojote, kad Józefo Weyssenhoffo garsiojo kūrinio „Sabalas ir panelė“, veiksmas vyko ir Gačionyse. Čia nepriekaištingai sutvarkyto parko pavėsyje prie Gačionių ežero baltomis kolonomis ir jaukia veranda viliojantis medinis Gačionių dvaras atkurtas vien tik jo savininko barono Piotro Rozeno entuziazmu. Ši dvaro sodyba laikoma viena stilingiausių ir geriausiai prižiūrimų ne tik Rokiškio krašte. Tokie naujojo klasicizmo stiliaus mediniai rūmai – tikra retenybė, Baltijos šalyse jie yra ir vieninteliai atkurti autentiški mediniai dvaro rūmai, priklausantys vienai šeimai. SKAITYTI DAUGIAU
Rokiškio krašto istorija
Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, netoli Latvijos sienos; rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 11 765 gyventojai (2020). Svarbiausi faktai ką reikia žinoti apie Rokiškį: Rajono plotas – 180,6 tūkst. ha. Apie 36000 gyventojų, iš jų apie 16000 – Rokiškio mieste. Geografinė padėtis- pačiuose Lietuvos šiaurės rytuose,turi ilgą valstybinę sieną su Latvija. Etninis regionas – Aukštaitija. Buvusi sėlių genčių žemė (XIV a. sėliai susiliejo su latgaliais ir lietuviais). Saugomos teritorijos: valstybinės reikšmės Jankūnų geomorfologinis, Notigalės, Petriošiškio ir Suvainiškio pelkių, Kumpuolių hidrografinis, Čedaso ežero europinės reikšmės ornitologinis draustinis, dalis Sartų regioninio parko teritorijos. Rokiškio miestas įkurtas 1499 metais. SKAITYTI DAUGIAU
Rokiškis – tapytų langinių miestas
Rokiškis – vienintelis Lietuvoje, galintis vadintis tapytų langinių miestu. Langinėmis papuošti pagrindinėje gatvėje esantys namai. Namų puošybos tradicijos atgaivinimo idėja kilo 2003 metais dailininkui Arūnui Augučiui, o 2005 metais langinių tapymas virto projektu, sėkmingai vykdomu jau 15 metų. Pleneruose dalyvauja menininkai iš visos Lietuvos bei kaimyninių valstybių. Plenerų metu ištapyta daugiau nei 300 langinių. Tapytomis langinėmis papuošti Rokiškio miesto Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvių bei Rokiškio rajono Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunio, Bajorų, Salų, Šetekšnų kaimų namai. SKAITYTI DAUGIAU
Buvusio atgailos kanauninkų vienuolyno celės
Ar žinojote, kad Jūžintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – viena iš nedaugelio vėlyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje ir vienintelė Baltijos šalyse, kurioje veikė vienuolynas. Atgailos kanauninkai buvo įsikūrę aštuoniose celėse už centrinio altoriaus. Ir tik maži kvadratiniai langeliai išorinėje sienoje išduoda, jog už jų yra vienutės, kuriose kadaise klūpėjo ir atgailavo vienuoliai. Vietos ankštuose kambarėliuose teužtekdavę atsigulti. Vienuolynas veikė net iki 1832 m. Po bažnyčia yra rūsiai, kuriuose palaidoti bažnyčios fundatoriai. SKAITYTI DAUGIAU
Salų dvaras
Ar žinojote, kad didžiausioje ežero saloje, į kurią žvelgiant iš paukščio skrydžio matomi Lietuvos valstybės kontūrai, jau ne vieną šimtmetį skaičiuoja klasicistiniai Salų dvaro rūmai, kuriuos statė kartu su Bona Sforca į Lietuvą atvykę garsios italų giminės atstovai Morikoniai. Vėliau rūmai visoje Lietuvoje garsėjo kaip prabangiausių ir geriausių puotų, kurias organizavo Tyzenhauzai, vieta, kur pakliūti galėjo toli gražu ne bet kas. Beje, Salų dvare filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“. SKAITYTI DAUGIAU
Velykos Rokiškio krašte
Velykų tradicijos, kurių galbūt nežinote. SKAITYTI DAUGIAU
Velykų būgnai – kam jie dunda?
Ar žinote, kas tie Velykų būgnai ir kaip jie dunda? Ir kad jų mušimo tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą? Ir kokia sena ši tradicija bei kokia šių būgnų kilmė? Skaitykite šį proginį straipsnį ir daug apie tai sužinosite! SKAITYTI DAUGIAU
KINO KELIALAPIS. POPANDEMINĖMS KELIONĖMS LIETUVOJE 10 JAUSMINGŲ LIETUVIŠKŲ FILMŲ LOKACIJOS
Kas gali padėti keliauti nepakylant nuo sofos? Ogi knyga arba kinas. Apie Lietuvos vaidmenis užsienio filmuose jau esame girdėję nemažai. O kiek išskirtinių Lietuvos vietų galėtume atpažinti lietuviškuose filmuose? Jų kūrybinės grupės, ieškodamos kinematografiškų lokacijų, dažnai šalį išnaršo geriau už landžiausius vietinius turistus. Nors kino turizmas Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai siūlo per likusį karantiną panirti namuose į lietuviško kino pasaulį, o prasidėjus turistiniam sezonui – atrasti nufilmuotas vietas realybėje. Juk sakoma, kad kino juostoje užfiksuotose vietovėse lieka dalis kino pasaulio magijos. Kai keliai po Lietuvą vėl atsivers, kinas gali parodyti kelią į paplūdimį, kuriame „Lošėjas“ paslėpė piniginį laimikį, į kavines, tinkančias „Tobulam pasimatymui“, į kaimą, kuriame kvepėjo „Riešutų duona“, prie ežero, kuriame maudėsi Jurga iš „Velnio nuotakos“, prie Kauno mečetės, šalia kurios gyveno „Mano mažytė žmona“ ar net dvaro, kuriame tebesaugomi filmavimui prieš 50 metų (!) naudoti Tado Blindos ūsai. KINO KELIALAPIS Šaltinis Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“
SU KEMPERIU PO LIETUVĄ MARŠRUTAS NR. 3
Pačiupinėti Mėnulio gabalėlį, pasivaikščioti medžių viršūnėmis, pamatyti rekordinį labirintą iš senų televizorių, stebėti senovinę žvejybą, padegustuoti medaus, paragauti iš šviežiai malūne maltų miltų keptos duonos, apsilankyti XIX a. gyvenimą prikeliančiuose dvaruose… Visos šios patirtys laukia pasirinkus maršrutą Aukštaitijos regione Lietuvos šiaurinėje bei rytinėje dalyje. Būtent čia yra seniausias Lietuvos nacionalinis parkas su ežerynais bei miškais, kuriuose galima drąsiai sustoti grybauti, uogauti, ieškoti vaistažolių ar tiesiog išbandyti miško terapiją. Maršrutas itin tinkamas ieškantiems ramybės gamtos prieglobstyje, mėgstantiems maudynes ežere. Daugiau informacijos apie pasirinktą maršrutą, lankytinus objektus, kempingus, autoservisus, degalines, parduotuves, baidarių nuomą ir turizmo informacijos centrus rasite paspaudę nuorodas žemėlapyje. Maršruto žemėlapį rasite ČIA Šaltinis Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“
SKONIAI, NUO KURIŲ GALIMA IŠTIRPTI!
Medus, vynas ir kalnų sniegas. Tokios buvo sudedamosios vienų iš pirmųjų ledų, kuriais gardžiavosi imperatorius senovės Romoje, dalys. Nors pasak Europos ledų asociacijos „Euroglaces“, Europos ledų istorijos pradžia laikoma tik XVII a. pabaiga, kai ledams gaminti pradėti naudoti pieno produktai. Pasak Lietuvos kulinarinio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, Abiejų Tautų Respubliką ledai pasiekė ir išpopuliarėjo XVIII a.: „Viena žinomiausių šio saldumyno mėgėjų buvo kunigaikštienė Aleksandra Oginskienė, Mykolo Kazimiero Oginskio žmona. Žinome, kad 1783 m. liepą jos dvare Siedlcuose (dab. Lenkija) be kitų valgių, ledais buvo vaišintas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis“. Pirmuosius ledų receptus mūsų krašte randame 1783 m. išleistoje Wojciecho Wincento Wielądkos kulinarinėje knygoje „Kucharz doskonały…“. Jis aprašė vaisinių ledų (vyšnių, serbentų, žemuogių, aviečių ir šaltalankių) gamybos ypatumus bei paminėjo ledų tortą. XVIII a. pabaigoje ledai tapo neatskiriama saldumynų asortimento dalimi. 1785–1809 metais Radviloms dirbęs saldumynininkas Frydrichas Dollingeris jau buvo įvaldęs ir ledų gamybos meną. Pirmieji ledai, kuriais smaguriavo lietuviai, be minėtų vyšnių, serbentų, žemuogių, aviečių ir šaltalankių, buvo apelsino žiedų, žibuoklių, rožių, migdolų, graikiškų riešutų, lazdyno riešutų, pistacijų, šafrano, kavos, karamelės, gvazdikėlių skonio. O štai dabartiniais laikais, vidutiniškai 7 litrus ledų per metus, t.y. apie pusantros porcijos kiekvieną savaitę, sulaižantys lietuviai nėra tarp didžiausių […]
Ką įdomaus galima nuveikti Rokiškyje kartu su vaikais?
Kažkodėl šiandien mintys sukasi apie sūrį, gal dėl to, kad Keliaujančios mamos nusprendė aplankyti ir patyrinėti Rokiškį. Nors Rokiškis ir nedidelis miestelis, bet galime užtikrinti, kad čia būtina atvažiuoti ne tik sūrio mylėtojams. Keliaujančios mamos džiaugiasi atradusios Rokiškį ir savo atradimais dalinasi su jumis. Taigi kodėl vykstant į Rokiškį būtina į kišenę įsidėti skanėstų, kur galite nuvesti savo mažąsias būsimąsias scenos žvaigždes ir kur mokysimės ekologinio ūkio paslapčių, viskas mūsų sąraše, ką įdomaus nuveikti Rokiškyje su vaikais. SKAITYTI DAUGIAU
KOKIE YRA LIETUVOS SKONIAI? IŠBANDYK NACIONALINĮ MENIU
Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio? Su ekspertų ir daugiau nei 10 000 lietuvių, balsavusių už lietuviškus patiekalus, verčiausius atsidurti nacionaliniame meniu, pagalba sudarėme 3 dienų kelionės valgiaraštį. 15 daugiausiai balsų sulaukusių valgių taps Lietuvos gastronominio pasakojimo patirčių ieškotojams dalimi ir nuguls į daugelio Lietuvos restoranų lėkštes. Restoranai, galintys pasiūlyti vienos ar visų trijų dienų meniu, bus paženklinti nacionalinio meniu lipduku, tad lietuviškos virtuvės gerbėjai ir gastronomijos turistai iš užsienio nesunkiai ras, kur paskanauti balsavimo metu išrinktų patiekalų. Visą meniu rasite ČIA Šaltinis Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“