Savo krašte turėti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių – garbė kiekvienai valstybei. Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis ir pasauliniu mastu reikšmingomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais. Minėtų vietovių vaizdinė medžiaga: www.unesco.lt

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“

Trakų istorinis nacionalinis parkas yra įrašytas į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrąšą (Tentative List).

2013 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su ARCHITEKTŪROS [aktualijų] FONDAS pradėjo bendrą iniciatyvą – paskaitų ciklą „UNESCO paveldas pasaulyje ir Lietuvoje“. Iki 2015 m. gruodžio mėn. įvyko 4 paskaitų ciklai. Su iniciatyvos idėja ir paskaitomis galite susipažinti čia.

2014 m. sukako 20 metų, kai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. gruodžio 17 d. įrašytas Vilniaus istorinis centras, ir 10 metų, kai 2004 m. liepos 7 d. įrašyta Kernavės archeologinė vietovė, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija išleido šioms sukaktims dedikuotą 2014 m. kalendorių. Jame pateikta informacija apie minėtų vietovių bruožus, kurie suteikia joms išskirtinę visuotinę vertę, ir pagrindžia jų autentiškumą bei vientisumą. Šią informaciją tiksliai įvaizdina atitinkamos nuotraukos.

Tai – siekis atkreipti visuomenės dėmesį į UNESCO Pasaulio paveldo statusą turinčias vietoves – Vilniaus istorinį centrą ir Kernavės archeologinę vietovę – ir stiprinti suvokimą apie šių vietovių vertę.

Struvės geodezinis lankas

2005 m. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai, remiantis (ii), (iv) ir (vi) kriterijais, įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą (nominacija rengta kartu su 9 valstybėmis: Baltarusija, Estija, Latvija, Norvegija, Moldovos Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina, Suomija, Švedija).

(ii) kriterijus: „Šis pirmasis tikslus ilgo dienovidinio segmento matavimas, padėjęs nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą, atskleidžia svarbų Žemės mokslų raidos etapą. Jis taip pat yra išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, pavyzdys. Be to, jis atspindi nevienodą galią turėjusių valdovų bendradarbiavimą mokslo labui“.

(iv) kriterijus: „Struvės geodezinis lankas, be abejo, yra išskirtinis technologinio ansamblio pavyzdys: jį sudarantys dienovidinio matavimo trianguliacijų punktai yra nekilnojamoji ir nematerialioji matavimo technologijos dalis“.

(vi) kriterijus: „Lanko matavimas ir jo rezultatai yra tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi pasauliu, jo forma ir dydžiu. Lankas siejamas su sero Izaoko Niutono teorija, kad Žemė nėra taisyklingo rutulio formos“.

Struvės geodezinio lanko istorinė medžiaga Struvės geodezinio lanko vizualinė medžiaga

Vilniaus istorinis centras

1994 m. Vilniaus istorinis centras, remiantis (ii) ir (iv) kriterijais, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra vienas iš labiausiai į Rytus nutolusių didžiųjų Vidurio Europos miestų, kuriuose vyko stipri Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika. Nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos miestas turėjo didžiulę įtaką viso regiono šalių architektūros raidai. Tai gerai išlikęs viduramžiams būdingo gatvių tinklo ir urbanistinės statybų struktūros pavyzdys.

(ii) kriterijus: „Vilniaus istorinis centras yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius turėjęs didelę įtaką architektūros ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje.“

(iv) kriterijus: „Miestovaizdyje išsaugota turtinga pastatų įvairove Vilnius yra išskirtinė Centrines Europos miesto, organiškai išsivysčiusio per penkis šimtmečius, iliustracija.“

1995–1996 m. tarptautinė ekspertų grupė, remiama UNESCO ir Pasaulio banko, parengė Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategiją. Kaip joje numatyta, 1998 m. veiklą pradėjo Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (toliau – VSAA). Vienas iš jos uždavinių – rengti ir įgyvendinti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo darbų programas. 2000 m. įkurtas VSAA Informacinis centras, pradėta vykdyti bendruomenės ugdymo programa. Tai viena iš institucijų Lietuvoje, siekianti nuosekliai ir nuolat informuoti ir konsultuoti Vilniaus bei šalies gyventojus ir svečius senamiesčio priežiūros ir paveldo apsaugos klausimais, o kartu ugdyti jų sąmoningumą ir socialinių santykių darną.

Vilniaus istorinio centro istorinė medžiaga Vilniaus istorinio centro vizualinė medžiaga

Kuršių nerija

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio, smėlio kopų pusiasalis, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas 2000 m. gruodžio mėnesį, remiatis (v) kriterijumi.

(v) kriterijus: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“

2001 m. UNESCO lėšomis buvo išleista prof. J. Bučo monografija „Kuršių nerijos nacionalinis parkas – kultūros paveldas“. Remiantis daugybe istorinių šaltinių, monografijoje kruopščiai išnagrinėta Nidos, Juodkrantės, Smiltynės, Pervalkos, Preilos istorija, gamtos ir žmogaus sukurti bei išsaugoti kultūros paminklai, kraštovaizdis, aprašyta griaunamoji gamtos jėga.

Kuršių nerijos istorinė medžiaga Kuršių nerijos vizualinė medžiaga

Kernavės archeologinė vietovė

2004 m. liepos mėn. Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas), unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, remiantis (iii) ir (iv) kriterijais, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

(iii) kriterijus: „Kernavės archeologinė vietovė yra išskirtinis liudijimas apie 10 000 metų trukusią Baltijos jūros regiono Europoje gyvenviečių raidą. Šioje vietovėje yra ypač svarbių pagoniškųjų ir krikščioniškųjų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų.“

(iv) kriterijus: „Gyvenviečių planas ir įspūdingi piliakalniai yra išskirtiniai tokių rūšių struktūrų raidos ir jų naudojimo istorijos ikikrikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.“

Kernavės archeologinės vietovės istorinė medžiaga Kernavės archeologinės vietovės vizualinė medžiaga