Projektas ,,Kalbanti Panemunėlio krašto istorija“
Kunigas Jonas Katelė yra ne tik Panemunėlio krašto, bet ir visos Lietuvos legenda. Jis, prisaikdintas vyskupo Motiejaus Valančiaus, paaukojo savo gyvenimą ir kitus bendraminčius telkė taikos priemonėmis kovoti dėl Lietuvos valstybės kertinio akmens – gimtosios kalbos išsaugojimo. Šio žmogaus pastangų dėka Panemunėlio miestelis tapo visos Aukštaitijos dvasinio ir kultūrinio atgimimo vieta. Klausimas, ar reikia skleisti ir puoselėti kunigo J.Katelės atminimą? Tikime, kad didžioji visuomenės dalis atsakytų, kad privalome būtinai tai daryti. Šiandien kunigo J.Katelės atminimas likęs ne tik žmonių prisiminimuose, parašytuose straipsniuose, pastatytuose spektakliuose – jis matomas prie kapo, Šv. Juozapo Globos bažnyčioje, ir, svarbiausia, mažame muziejuje. Jis buvo įkurtas kunigo, švietėjo Jono Katelės paramos ir labdaros fondo (valdytojas Leonardas Šablinskas), siekiant išsaugoti šio žmogaus atminimą bei supažindinti lankytojus su kultūrine, švietėjiška ir dvasine veikla. Ypač vasaromis čia užklysta ekskursijos, pavieniai lankytojai, piligrimai. Todėl svarbu, kad nors ir privatus muziejukas turėtų išlikti gyvas. Puoselėjant ir skleidžiant bet kokį Rokiškio krašto istorinį atminimą, būtinas geranoriškas, nuoseklus bendradarbiavimas su kultūros ir švietimo įstaigomis. Šiandien šį reiškinį skirtingai supranta ir vertina kultūros lauke dirbantys žmonės. Iš naujo pradėjus rinkti buities-etnografijos eksponatus, iškart atsirado geranoriškų žmonių, kurie juos mielai dovanoja ar paskolina. Už visapusišką pagalbą esame dėkingi Panemunėlio miestelio bendruomenės nariams Daliai ir Remigijui […]
Projektas SUGRĄŽINTA ISTORIJA
„Sofija ir imperatorius“ – istorija atgyja virtualioje realybėje Unikalus Rokiškio kultūros centro projektas – teatralizuota ekskursija „Sofija ir imperatorius“ – jau keletą metų kviečia pasinerti į XIX amžiaus pradžios didikų pasaulį. Keliaudami istorinėmis Rokiškio vietomis, pro Tyzenhauzų dvarą ir Šv. Mato bažnyčią, lankytojai išgirsta grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo, meilės ir kūrybos dramą. Gyvą ekskursiją šiuolaikinės technologijos pavertė nauja patirtimi – virtualio realybės filmu, kurį lankytojas žiūrės virtualios realybės akiniuose, patogiai įsitaisęs krėsle. Emocingas garsų, vaizdų bei personažų pasaulis leis pasinerti į pasakojimą. Kartu žiūrovai galės pasigrožėti Rokiškio dvaru visais metų laikais. Tai – unikali galimybė geriau pažinti šį kultūros paveldo objektą. Virtualus filmas „Sofija ir imperatorius“ pritaikytas įvairiems lankytojams: pavieniams, mažoms grupėms, asmenims su judėjimo, klausos ar regos negalia. Filmas galima žiūrėti lietuvių, anglų ar latvių kalbomis, todėl jis atviras tiek vietos, tiek užsienio svečiams. „Sophie and the Emperor” – History Comes Alive in Virtual Reality Rokiškis Cultural Centre has presented a unique theatrical excursion titled „Sophie and the Emperor” for several years. The event invited visitors to immerse themselves in the world of early 19th-century nobility. Visitors used to hear the life story of Countess Sofia Tyzenhauz, exploring her love, work, and the drama that shaped her fate. They […]
Lietuvos muziejų kelias 2025
2025 m. balandžio 17 d. Prasideda „Lietuvos muziejų kelias“: atraskime Baroko ženklus visoje Lietuvoje! 2025 m. balandžio 18 d. (penktadienį), 11 val., minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, iškilmingu renginiu Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje bus pradėtas Lietuvos muziejų kelio programos „Gimtoji Europa“ renginių ciklas, kaip ir kasmet apimantis visos Lietuvos regionus ir sujungiantis muziejus bendram tikslui. 2025-aisiais Lietuvos muziejų asociacija kartu su muziejais kvies atrasti Europos kultūros ženklus Lietuvoje Baroko epochos kultūros paveldo kontekste, tai bus jau trečioji kultūros paveldo sklaidos programos „Gimtoji Europa“ dalis, prieš tai plačiam lankytojų ratui pristačiusi Gotikos ir Renesanso epochų kultūros paveldą Lietuvoje. Renginį atidarys kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis, muziejų atstovai ir programos kuratoriai. Dalyvių lauks dr. Vido Pinkevičiaus dovanojamas vargonų muzikos koncertas, o įkvėpimui – dr. Alfredo Bumblausko pasakojimas apie Baroko ženklus Lietuvoje. Renginiai visoje Lietuvoje nuo balandžio iki rugsėjo Nuo balandžio 18 d. iki rugsėjo 27 d. visoje Lietuvoje vyks gausybė renginių: koncertai, paskaitos, ekskursijos, parodos, virtualios iniciatyvos ir gyvi susitikimai. Renginiai organizuojami pagal regioninį ir kalendorinį principą, keliaujant iš Vilniaus-Utenos į Panevėžio-Šiaulių, Telšių-Klaipėdos, Tauragės-Marijampolės ir Alytaus-Kauno regionus, tokiu būdu renginių ciklais tarp Lietuvos muziejų tiesiant […]
„PENKIŲ KŪRĖJŲ KELIAS“
Sertifikuotas regioninis Lietuvos kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“ Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, – jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas, jų atminimą įprasminančius ženklus, gyvenimą, kūrybą menančių vietovių visumą. Per tris savivaldybes – Biržų, Panevėžio ir Rokiškio – vingiuojantis Kultūros kelias sujungia objektus ir pagal gyventą laikmetį, ir pagal kūrybos aspektus. Paraišką vertino Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo paraiškų vertinimo ekspertų komisija, paraiškos teikėjui – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai išduotas Kultūros kelio Lietuvoje sertifikatas. Penkių kūrėjų kelias – tai naujas būdas pažinti Aukštaitijos meno ir kultūros šviesulius: Juozą Miltinį, brolius Juozą ir Alfonsą Keliuočius bei brolius Joną ir Adolfą Mekus. Visi jie yra susiję su Aukštaitija, tiksliau – su Panevėžio, Rokiškio ir Biržų kraštu. Tai šiuolaikiniai kūrėjai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos kultūrai ir menui bei jo sklaidai užsienyje. Jonas ir Adolfas Mekai yra pasaulinio garso kino menininkai. Juozas ir Alfonsas Keliuočiai – žymūs tarpukario Lietuvos kultūros veikėjai ir leidėjai, Juozas Miltinis – šiuolaikinio Lietuvos teatro pradininkas ir puoselėtojas. Kaip teigia Kultūros […]
L. Šepkos medžio drožybos, karpinių ir gatvės meno sintezė
Projektas „L. Šepkos medžio drožybos, karpinių ir gatvės meno sintezė“ tai tęstinis gatvės meno ir karpinių projektas, ieškantis novatoriškų etninės kultūros raiškos formų, populiarinantis savo krašto nematerialųjį kultūros paveldą. Projektu siekiame paminėti žinomiausio XX a. dievdirbio L. Šepkos 115 –ąsias gimimo metines ir šiuolaikiškomis išraiškos priemonėmis įamžinti jo sukurtų medžio drožinių improvizacijas karpiniuose bei gatvės mene. Tautodailininko sukurtose monumentalių kryžių ir šventųjų skulptūrose gamtos tematika. Ryškiai atsispindinti ir kituose drožiniuose, tokiuose kaip paminklas broliui Petrui, kurio kompozicijoje ne paskutinę vietą užima žydintys alyvų krūmai, giedantys paukšteliai, o daugiasluoksnėje „Paukščių baliaus“ kompozicijoje paukščiai sužmoginami ir patalpinami viename lygmenyje su žmogumi. Todėl galima teigti, kad gamtos atvaizdavimas viena iš pagrindinių L. Šepkos kūrybos temų. Vienas iš projekto etapų – konkursinė Aukštaitijos regiono karpytojų darbų paroda, skirta Liongino šepkos 115-osioms gimimo metinėms paminėti, kurios idėja atskleisti L. Šepkos santykio su gamta motyvus panaudojant trapų ir ažūrinį karpinių meną. Medinių drožinių ornamentika nepaprastai autentiškai suskambėjo popieriaus karpiniuose, kuriuos sukūrė Aukštaitijos regiono karpinių kūrėjos: Gita Kolosovienė, Obeliai (Rokiškio r.) Odeta Bražėnienė, Utena Rasa Slesoriūnienė, Utena Aušra Būgienė, Utena Vilija Visockienė, Dusetos (Zarasų r.) Albina Mackevičienė, Josvainiai (Kėdainių r.) Alina Poškaitė, Kupiškio Povilo Matulionio Skapiškio skyriaus mokinė, 8 kl. 15 metų. Konkurso nugalėtojos G.Kolosovienės karpinys buvo […]
Projektas „Dvarų kultūros puoselėjimas keramikoje ir tapyboje”
Menininkų rezidencijos yra viena iš meno lauke veikiančių institucijų greta galerijų ir meno centrų bei kitų įstaigų. Atsiribojimas nuo kasdienių darbų ir panėrimas į kūrybinį procesą rezidencijoje tiek profesionaliems menininkams, tiek ir meno mėgėjams gali padėti ne tik atverti kūrybiškumo klodus, bet ir labiau pažinti save. Salų dvare laikinai įkurtoje menininkų rezidencijoje ilsėjosi ir kūrė Lietuvos, Latvijos, Indijos ir Japonijos keramikai. Dalyvauti projekte buvo pakviesti profesionalūs menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Japonijos ir Indijos: Anda Svarane (Latvija), Ilona Šauša (Latvija), Janis Leimanis (Latvija), Nellija Dzalba (Latvija), Egidijus Radvenskas (Lietuva), Eugenijus Čibinskas (Lietuva), Romas Galiauskas (Lietuva), Artūras Stančikas (Lietuva), Siraj Saxena (Indija), Noe Kuremoto (Japonija). Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centro projektas prisidėjo prie Salų dvaro įveiklinimo, prisidėjo prie dvaro viešinimo. Rokiškio tautodailininkų asociacijos nariai susipažino su menininko iš Indijos išskirtinėmis tapymo technikomis, dvare stovyklaujantys vaikai turėjo galimybių prisileisti prie molio ir pasisemti žinių bei patirties iš profesionalių keramikų. Reziduojantys menininkai vedė edukacijas dvaro lankytojams, stovyklautojams, Trečiojo amžiaus universiteto nariams, skaitė paskaitas keramikos bei tapybos mėgėjų bendruomenei, pakvietė vietos bendruomenę stebėti keramikos degimo procesą lauko degimo krosnyje. Rezidencijos metu buvo sukurti 47 profesionalūs darbai, kuriuos lankytojai stebėjo keturiose parodose Lietuvoje ir Latvijoje. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio […]
Projektas „Dapkų ūkio teikiamų paslaugų infrastruktūros gerinimas“
Dapkų ūkis jau ne vienerius metus užsiima galvijų, žirgų, ponių, alpakų, įvairių paukščių auginimu. Tai ūkis, atviras visuomenei – čia priimamos suaugusių ir vaikų ekskursijos, norinčios iš arti pamatyti ūkio gyvenimą, pamaitinti čia auginamus paukščius. Ūkyje yra galimybė mokytis jodinėti žirgais, sužinoti ir išmokti jų priežiūros subtilybių. Vykdant šias veiklas, pastebėtas poreikis edukuoti vaikus. Dalis jaunųjų lankytojų atvyksta iš miestų ir visai nėra gyvai susipažinę su ūkio gyvenimu. Todėl norima pradėti vykdyti įvairias edukacines, ugdomąsias veiklas, kurioms yra reikalingi išlankstomų baldų komplektai. Projekto „Dapkų ūkio teikiamų paslaugų infrastruktūros gerinimas“ metu buvo įsigytas išlankstomų baldų komplektas, kurio dėka edukacijos vykdytos bet kurioje ūkio vietoje, rengti išvykstamieji užsiėmimai Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje. Užsiėmimų mobilumas leido padidinti lankytojų skaičių edukacijose. Išlankstomų baldų komplektas bus ir toliau naudojamas edukaciniams užsiėmimas, po projekto vykdymo laikotarpio. Projektas finansuotas Rokiškio rajono savivaldybės ,,Kultūros, sporto, bendruomenės, vaikų ir jaunimo gyvenimo aktyvinimo programos” priemonės „Kultūros nevyriausybinių organizacijų finansavimas” lėšomis.
Virtualus turas po Rokiškio dvarus ir palivarkus
Ilgus šimtmečius Lietuva buvo dvarų kultūros valstybė. Iš jų sklido mokslo, meno, architektūros ir kitų veiklų raidos tendencijos, todėl iki šių dienų išlikę dvarai ir jų fragmentai yra ne tik gyvas mūsų ryšys su praeitimi, bet ir vienos populiariausių lankytinų vietų. Prižiūrėtus, išpuoselėtus ar jau apleistus ir apgriuvusius dvarus galima išvysti beveik kiekviename Lietuvos kampelyje. Rokiškio rajone šiuo metu yra išlikę apie 20 dvarų sodybų ar jų fragmentų, net 18 iš jų yra saugomi valstybės. Siekdami įamžinti vis dar išlikusius dvarus, Rokiškio krašto muziejus, bendradarbiaudamas su Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centru bei Rokiškio kultūros centru sukūrė virtualų turą po 10 Rokiškio rajono dvarų ir jų fragmentų. Virtualus turas „Rokiškio krašto dvarai ir palivarkai“ – tai interaktyvi edukacinė kultūros paveldo pažinimo priemonė. Turo pagalba lankytojai gali virtualiai aplankyti dvarus, iš oro ar nuo žemės apžiūrėti dvarų sodybų pastatus ir aplinką, susipažinti su lankomų objektų istorija, išgirsti įrašytus pasakojimus. Virtualų turą po Rokiškio rajono dvarus galite rasti Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centro bei Rokiškio krašto muziejaus internetiniuose puslapiuose. Virtualaus turo sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė.
