Apie Rokiškio rajoną

Ši apgyvendinimo įstaiga yra 8 min. kelio pėsčiomis nuo paplūdimio. Butas Senamiestyje randasi pačiame miesto centre. Bute turi belaidį internetą, parkavimo aikštelę. Bute yra vienas miegamasis, vonios kambarys, kondicionierius, televizorius.

Ši apgyvendinimo įstaiga yra 10 min. kelio pėsčiomis nuo paplūdimio. Rokiškyje įsikūrę „Apartamentai Rokiškio senamiestyje“ yra su sodu ir terasa. Čia apsistoję svečiai gali naudotis nemokamu belaidžiu internetu. Automobilį siūloma pasistatyti apgyvendinimo įstaigos teritorijoje. Apartamentuose su kiemeliu, iš kurio matyti sodas, yra plokščiaekranis televizorius, įrengtas 1 miegamasis, 1 vonios kambarys, valgomojo zona ir virtuvėlė. Patalynės užvalkalai ir rankšluosčiai suteikiami.

Triviečiai kambariai nakvynei. Puikiai tiks turistams, ieškantiems pigios nakvynės. Kaina žmogui – 10 Eur (parai); Pusryčiai – 5 Eur (užsisakyti iš anksto); Pietūs – 10Eur (užsisakyti iš anksto).

Nuostabaus grožio, rami, poilsiui skirta vieta. Čia galėsite pailsėti ne tik Jūs, bet ir Jūsų draugai. Jūsų patogumui išpuoselėti apartamentai, miškas, maudyklos, esant poreikiui dviračių nuoma. Namuke rasite virtuvę, paruoštą Jūsų maisto ruošimui, skalbimo mašiną, plaukų džiovintuvą, dušą, šildymą, oro kondicionierių, plačiaekranį televizorių. Vandens telkinys, papildoma technika, geras susisiekimas. Nemokamas Wifi. Automobilį galima laikyti namuko teritorijoje. Būsite apsupti gamtos, miško, čia pat yra ir paplūdimys (maudykla). Turime laužavietę ant kalniuko, kurioje galite užsikurti laužą ir ja naudotis. Pagal sutarimą galime užsakyti kubilą ar pirtį. Esate visada laukiami Lazariškio Apartamentuose, nes čia jauku ir gera visais metų laikais.

Amatas – kiekvienos bendruomenės širdis ir kraujas, palaikantis gyvybingumą, skatinantis nuolat tobulėti ir augti. Amatus puoselėjantys žmonės savo amatą dirba aistringai, atsakingai, profesionaliai ir iš visos širdies. Kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo darbu Salų dvaro amatų dirbtuvėse, kur dalyvausite molio lipdymo, žiedimo, glazūravimo, vytelių pynimo, medžio drožimo edukacijose. Atvykite ir pasinerkite į kūrybines sroves. Užsiėmimai: Pynimas iš vytelių (5 Eur/asm.); Molio lipdymas, žiedimas, dekoravimas (3–7 Eur/asm); Medžio dekoravimas (3 Eur/asm). Edukacijas rekomenduojame užsisakyti iš anksto. Pasižvalgyti po dirbtuves ar įsigyti gaminių, galima darbo dienomis.

Šis piešinys atsirado dėka verslininko Algirdo Kazinavičiaus, kuris, palaikydamas bendrą Juodupės miestelio bendruomenės idėją, prisidėjo finansuodamas ir skirdamas savo įmonės UAB “Rokvesta” pastato fasadą ištapymui. Beje idėja buvo taip pat pastato šeimininkų. Akys – tai visas žmogaus pasaulis, tai mūsų mėlyna planeta ir atsakomybė prieš ją. Tai ir patirtis ir išmintis ir ramybė ir susitelkimas. Piešinio autorius “Gyva grafika”.

Pirmieji piešiniai, atsiradę Juodupėje: „Mergaitė“ ir „Berniukas“ – kaip simboliai. Naujos pradžios, vilties, judėjimo ir augimo. O taip pat tai pasirinkimas, derintas su vietos gyventojais, kurių dauguma, susitikimo su dailininku metu, išsakė norą, kad būtų nutapyti žmonės, kad būtų emocija ir kad būtų spalvų. Mergaitė, lengvute vasariška suknele, prižiūri gėles – labai daug merginų ir moterų šioje mergaitėje atpažįsta save vaikystėje. Berniukas – tai draugas mergaitei, kuris su laistytuvu laisto Juodupės žemę, kuris prisideda prie vietos augimo, atsinaujinimo, atgijimo. Jis taip pat palaiko nuotaiką mergaitei. Ši porelė simboliška ir kaip bendra vizija Juodupei, kaip alternatyvaus meno „priėmėjai“ ir kaip įprasminimas visų čia gyvenusių, augusių, augančių ir augsiančių vaikų istorijai.  Vaikas visuomet laisvas  (rinktis, norėti ar nenorėti, stebėtis ir kurti), vaikas visuomet augantis, o tuo pačiu ir auginantis (tiek tėvus, tiek aplinką), vaikas visuomet yra emocija. O jos juk vedančios mūsų gyvenimus. Piešinių autorius “Gyva Grafika”.

Maršrutas apie 65 km. Kelio danga – asfaltas ir žvyrkelis Kelionės trukmė – nuo 3 iki 5 val.

1944 m. Baukaus būriui priklausę 4 Kalučiškių kaimo jaunuoliai: Napalys Kušlys, Albinas Kilas, Leonas ir Bronius Pajados atsisakė paklusti sovietiniam valdžios reikalavimui tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Beginkliai kaimo jaunuoliai nutarė pasislėpti ir išsikasė bunkerį Vazajaus ežero pakrantėje. 1945 m. birželio mėn. iš 23 d. į 24 d. NKVD besidarbuojantys bolševikai apsupo bunkerį ir pradėjo šaudyti. Visi jaunuoliai buvo ištraukti iš bunkerio ir pradėta vykdyti partizanų naikinimo operacija. Tik  prasidėjus Sąjūdžiui  artimųjų pastangomis ir lėšomis, prie kapinių tvoros buvo pastatytas paminklinis akmuo, iškaltos nužudytų Jūžintų  krašto partizanų pavardės. Bunkeris bėgant laikui sugriuvo, sunyko, tačiau buvimo vietą visada žymėjo nedidelis, kuklus medinis kryželis. Iki šių dienų likusi įdauba žymi buvusį bunkerį. 2020 m. artimųjų lėšomis, bendruomenės narių ir seniūnijos pastangomis pastatytas atminimo kryžius (autorius Vidmantas Zakarka), gražiai įsikomponavęs pritilusioje ežero pakrantės vietoje. Samanių kaime pastatytas paminklinis akmuo ir kryžius Trano būrio partizanams atminti. Paminklas gražiai įsikomponavęs vaizdingame pušynėlyje šalia kelio Dauliūnai–Samaniai– Kalučiškiai. Iniciatorius – Gediminas Dobkevičius. Stogastulpis, skirtas 1945 m. sušaudytiems ir išniekintiems partizanams atminti. Jis pastatytas 2020 m. partizanų artimųjų lėšomis Jūžintų miestelyje, kelių sankirtos į Užpalius ir Kamajus šlaite. Prie jo įrengtas gėlynas.Čia 1945 m. keliais etapais buvo vežami nužudyti partizanai netik iš Jūžintų ir aplinkinių kaimų, tačiau buvo vežami ir […]

Kazliškio šilelis – gamtos paminklas, saugomas valstybės, jau seniai pamėgtas Kazliškio gyventojų. Tačiau net ir ne visi vietiniai gyventojai žino apie Veselavos piliakalnį… Kazliškio šilelio take, eidami beveik 3 kilometrus, aplankysite ir romantiškas, ir istorines vietas, stebėsite nuostabius gamtos vaizdus, miško ir upės darbą bei galėsite pailsėti maudykloje ar pasėdėti ant įvairiose tako vietose įrengtų suoliukų. Tako pabaigoje lauks išbandymas – basų kojų takas.

Žaidimas Monteball buvo sukurtas 2010 metais ir pirmą kartą išbandytas Mantagailiškio dvaro 20 ha peizažiniame parke. Šio žaidimo principas įspirti Monteball kamuolį į sodybos “Pagriaumėlė” teritorijoje įrengtas Monteball duobutes, atliekant kuo mažiau spyrių. Monteball žaidimas unikalus natūraliomis gamtos kliūtimis įgriuvomis, kurias tenka įveikti žaidėjams. Šį žaidimą, kurio trukmė 2-3 valandos, gali žaisti tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o dalyvių skaičius gali būti nuo 5 iki 63 (žaidžiama po vieną arba komandomis). Kaina asmeniui: Darbo dienomis – 10 Eur Savaitgaliais – 12 Eur

Dusetų giria – nepaprastas miškas. Ji pilna visokių paslapčių: vienos dar neatskleistos, kitos – nukeliavę užmarštin kartu girios gyventojais. Senoji liepa – Girios močia, žiemos rogių kelias, paslaptingasis Klevų kalnas, išnykęs Žvirbliškės kaimas, didžiulė Vasynos žemapelkė su klampiais liūnais, retieji girios augalai, grybai ir paukščiai, kalkėti šaltiniai, šimtamečiai medžiai… Ne viską šiandien galima pamatyti, tačiau bent jau sužinoti apie juos galėsite apsilankę šiame pažintiniame take. Pažintinio tako ilgis 3,40 km, jame yra 14 stotelių su informaciniais stendais. Keliaudami šiuo taku užtruksite 1,5–2 val.

2020-ieji metai Lietuvoje paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais. Todėl siūlome keliauti mūsų parengtu maršrutu, jungiančiu 3 Baltijos valstybes, ir susipažinti su Struvės geodeziniu lanko bei jo svarba.

Rokiškio rajono Vietos veiklos grupė (VVG), vykdydama tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Atrasta istorija“, sukūrė dviračių ir automobilių maršrutą po 12 išlikusių rajono dvarų. Keliaujant šiuo maršrutu teks įveikti šiek tiek daugiau nei 210 km ir aplankyti Petrošiškio, Salų, Tarnavos, Gačionių, Bagdoniškio, Antanašės, Kraštų, Ignotiškio (palivarkas), Onuškio, Ilzenbergo, Panemunio ir Rokiškio dvarų sodybas. Vienos jų jau yra išpuoselėtos ir prikeltos antram gyvenimui, kitos – sunykusios, apgriuvusios, laukiančios savo eilės pakilti. Kiekvienas į maršrutą įtrauktas dvaras turi savo unikalią, turtingą, bet, deja, tik nedaugeliui žinomą istoriją. Muziejininkų padedami, Rokiškio VVG savanoriai surinko ir susistemino gausią istorinę informaciją ir įrašė ją į audiogidus net penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių ir latvių. Kuriant maršrutą – apgalvota viskas: maršruto žemėlapyje pateikiama turistui aktuali informacija apie lankomoje vietovėje esančius kitus įdomius lankytinus objektus, organizuojamas edukacines programas, netoliese esančias poilsiavietes, stovyklas, teikiamas maitinimo, apgyvendinimo bei kitas paslaugas. Maršrutą aptarnaujanti viešoji įstaiga „Savas Rokiškis” keliautojams nuomoja audiogidus, teikia tarpininkavimo ir organizacines paslaugas, pvz., esant poreikiui gali užsakyti kelionę ir nakvynę, pasirūpinti maitinimu, padėti pažinti šį kraštą ir jo žmones. Kelionė Rokiškio krašto Dvarų maršrutu – puiki proga pasigrožėti rajono gamta ir susipažinti su įdomia krašto istorija! MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

Rokiškio rajono vietos veiklos grupė kuria sakralinį maršrutą, kuris supažindins su ryškiausiais Rokiškio krašte gimusiais ar veikusiais dvasininkais, ypatingais paveldo objektais. Kultūrinį sumanymą – sakralinį maršrutą, sulaukę finansavimo Rokiškio r. VVG įgyvendina kartu su Rokiškio krašto muziejumi. Rokiškio krašte daug kultūrinių – religinių objektų, kurie svarbūs ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos ir net Europos lygmeniu. Tačiau jie iki šiol nebuvo sujungti ir patraukliai apžvelgti. Projektu „Kultūros piligrimų kryptis – Rokiškio kraštas“ numatyta į sakralinį kelią po Rokiškio rajoną sujungti apie 20 religinių – kultūrinių objektų bei asmenybių, įsiamžinusių su unikaliu palikimu. Parodos – koncertai vyksta Panemunėlio, Salų, Kamajų, Kriaunų, Onuškio, Panemunio, Rokiškio, Suvainiškio bažnyčiose, Jūžintuose bei Rokiškio krašto muziejuje. Piligrimų maršruto idėją remia Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė. Idėją įgyvendina Rokiškio rajono vietos veiklos grupė su partneriais Rokiškio krašto muziejumi, kaimų, miestelių bendruomenėmis ir Rokiškio dekanato bažnyčiomis. MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

Vienas labiausiai tyrinėtų piliakalnių Kriaunų seniūnijoje yra Petrešiūnų piliakalnis. Ne kartą kasinėtoje piliakalnio papėdėje rasti įvairūs archeologiniai radiniai, kurie saugomi Kauno istorijos muziejuje. Senovės legenda byloja apie čia užkastus Napoleono lobius. Atokioje Petrešiūnų kaimo sodyboje galima apžiūrėti augalų kolekciją: beržų, klevų, astilbių, viržių, rododendrų, vandens lelijų ir kitų dekoratyvių augalų bei pasigrožėti ramiu gamtos prieglobsčiu. Ši sodyba buvo pripažinta gražiausia sodyba Lietuvoje. Maršrutas veda į Margėnų kaimą, kuriame gimė kunigas ir poetas Antanas Strazdas-Strazdelis(1760-1833), giesmės “Pulkim ant kelių” autorius. Gimtosios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Gražioje vietoje visai šalia Sartų ežero stovi unikalus 19 a. architektūros paminklas, sentikių maldos namai-Bobriškio cerkvė. Sentikiai iš Rusijos čia atsikėlė prieš 300 metų, norėdami iš vengti religinio persekiojimo, sentikių diskriminavimo ir socialinės priespaudos. Netoliese yra ir seniausios Lietuvoje sentikių kapinės, atsiradusios 18 a. pradžioje.

Pakriaunio kaime prie Kriaunos upės verta pamatyti akmenį su “Dievo, angelo ir velnio pėdomis” ir išgirsti vietinių gyventojų pasakojamą legendą. Pakriaunio šilelyje aplankyti Jūžintų dvaro ir bažnyčios fundatorių Pleterių – Vaizenhofų šeimos kapinaites. Knysos kaime užsukite į medžio drožėjo Alfonso Adamonio sodybą, kurioje įrengta nedidelė sodybos šeimininko dirbinių ekspozicija. Vienas garsiausių objektų Kriaunų apylinkėse –  Bagdoniškio dvaras, statytas 19 a. ir priklausęs profesoriaus Mykolo Riomerio (1880-1945) giminei. Plati ir kilminga Riomerių gamine, kilusi iš Saksonijos, Lietuvos žemes pasiekusi 17 a. išugdžiusi daug iškilių asmenybių:  politikų, sukilėlių už valstybės laisvę, žymių menininkų. Bagdoniškio dvare, prabėgo profesoriaus M. Riomerio vaikystė ir jaunystė, čia jis visada grįždavo kaip į ramybės ir pilnatvės užutekį. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

Kažkada čia buvo Zanapolio dvaras. Dabar ši vieta atgijo iš naujo. Visai šalia ežero įsikūręs ūkis, kuriame auginami hailendų galvijai bei elniai. Atvykę į ūkį sužinosite, kaip auginami hailendų galvijai, ką jie mėgsta. Patys drąsiausi galės galvijus palepinti duonos riekele. Romantikams siūloma unikali pramoga – ne tik pasigrožėti ūkyje auginamais elniais, bet ir pasiklausyti jų baubimo.

Čia – per kelis tūkstančius senovinių eksponatų, kuriuos tikimasi išsaugoti ateities kartoms, surinkta bene didžiausia Lietuvoje girnų kolekcija. Tarp eksponatų – nuo mažiausių ir smulkiausių daiktelių iki senovinių transporto priemonių, lagaminų, kuriais nešini anuomet žmonės į Ameriką vyko… Vienus eksponatus vienur ar kitur kaimuose dar galima išvysti, o kai kurie užmena mįslę dėl savo paskirties… Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriuje įkurta medžioklės trofėjų kolekcijos paroda. Ši kolekcija išskirtinė tuo, kad visi joje esantys trofėjai, yra iš Rokiškio apylinkių. Čia Jūsų lauks gidas, kuris papasakos apie eksponuojamus trofėjus. Parodos lankymas – 1 Eur, ekskursija su gidu – 10 Eur grupei.

Pastebime, kad mieste turistų vis daugėja. Todėl siūlome patogų ir greitą sprendimą, kaip apžiūrėti ir aplankyti kuo daugiau objektų Rokiškyje – dviračio nuomą. Dviračio nuomos kaina 1€/val.

1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Šį simbolinį žygdarbį atliko 10 Lietuvos karių savanorių būrys vadovaujami  Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Deja, iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. Sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai išniekino vėliavą, nuo trispalvės nuplėšdami geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną – iškėlė atgal. Vienas iš šių savanorių – kraštietis, pulkininkas-leitenantas Petras Gužas, gimęs Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiaus Kreipšių kaime. 1918 m.  įstojo savanoriu  į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas Vilniaus komendantūros vyresniuoju adjutantu. Vėliau tarnauja Pirmajame raitelių pulke. 1919 m. jam suteikiamas leitenanto laipsnis. Po to paskirtas rikiuotės kuopos vadu Devintajame kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulke.  Su šiuo pulku dalyvavo kovose prieš bolševikus prie Dauguvos, Kazimieriškių – Nichonovkos fronto ruože. Nuo 1920 m.  dalyvauja kovose su lenkais Kalkūnų – Turmanto – Salako fronto atkarpose. Tų pačių metų rudenį dalyvauja kovose dėl Vilniaus. Petras Gužas. už karinius nuopelnus apdovanotas Pirmos rūšies, Trečio laipsnio Vyties kryžiumi.  1930 m. P. Gužas išleistas į atsargą. 1940 m. Petras Gužas Kazio Škirpkos padedamas, su šeima pasitraukia į Vokietiją. Po trijų metų grįžo į Lietuvą. Dalyvavo pogrindinėje veikloje. Nuo 1944 m. pabaigos dirbo istorijos mokytoju Rokiškyje. 1945 m. sausio 29 staiga mirė nuo širdies smūgio. […]

Prie Kamajų yra vieta, vietinių gyventojų vadinama “žydų ganyklomis”. Čia Kamajų stribai ir enkavėdistai užkasdavo 1944-1953 m. žuvusių Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse partizanų palaikus. Prieš tai žuvusiųjų kūnai būdavo išniekinami Kamajų miestelio aikštėje. šiuo metu žinoma, kad “žydų ganyklose” buvo užkasti 96 žuvę partizanai. Memorialas pastatytas 1992 m.   © Rokiškio krašto muziejus

Paminklinė plokštė šioje aikštėje niekintų 1944–1953 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.    

Piliakalnis įrengtas beveik lygioje vietoje, 1 m aukščio aukštumėlėje. Aikštelė netaisyklingo aštuonkampio formos, 45 m skersmens, apjuosta 2 m pločio, 0,5 m gylio grioviu. Pietvakarių pusėje yra 3 m pločio įvažiavimas. Šiaurinė aikštelės dalis 10 m plotyje suardyta melioruojant. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Jį tvarko greta žemę atsiėmęs K. Zizas, iškirtęs smulkius krūmus, pastatęs drožinėtą lentą, suoliukus ir kt. Piliakalnis žinomas Martyniškių ir Žydų kapų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?). Fotografijos autorius Zenonas Baubonis

Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos pietiniame krašte. Aikštelė ovali, 19×15 m dydžio. Šlaitai statūs, 5-6 m aukščio, išskyrus šiaurinį, kuris yra tik 1,5 m aukščio, viršutinėje 1,5 m aukščio dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, pietų šlaitas nuardytas kasant karjerą, šlaitai apaugę spygliuočiais. Piliakalnis minimas ir Čedasų ar Daliečių pavadinimais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

Piliakalnis įrengtas Dirdų ežero vakarų krante esančios aukštumos šiauriniame krašte. Aikštelė keturkampė, 75×45 m dydžio, iki 1 m aukštesnėmis pietų ir rytų pusėmis. Šlaitai vidutinio statumo – statūs, 1,5 (pietuose) – 25 m (rytuose) aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja, rytinio šlaito apatinė dalis apaugusi medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia.

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti duokiškėnai skyrė akciją „Duok 100 kiškių“. Subėgo, atvažiavo, atskrido daugybė kiškučių ne tik iš tolimiausių Lietuvos, bet ir Vokietijos kampelių ir apsigyveno „Kiškių ūlyčioj“. Pirmasis kiškis, įsikūrė pamiškėj ant sovietinio betoninio riboženklio, žymėjusio Duokiškio kolūkio pradžią. Nuo čia iki miestelio – dar pora kilometrų, todėl Kiškis pasitinka ir išlydi kiekvieną, aplankantį Duokiškį.

Obelių centre esančiame parke galima aptikti įdomų objektą – Obelių akmenį. Norite laimės ir sėkmės? Prisėskite ant akmens.  

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šetekšnos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, šlaitai vidutinio statumo-statūs, 3–7 m aukščio. Kitaip dar vadinamas Koplyčkalniu. Piliakalnis apardytas arimų ir lapių urvų, pietinis šlaitas nuplautas. Dabar jis apaugęs mišriu mišku. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.   Fotografijos autorius Zenonas Baubonis  iš Vilnius Universiteto Komunikacijos fakulteto.

Alė Rūta (tikr. Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė) – Lietuvos rašytoja, poetė, prozininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja, gimusi 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde, Rusijoje, mirusi 2011 m. gruodžio 31 d. Santa Monikoje, Kalifornija, JAV. Pirmuosius kūrinėlius paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Ateities spinduliai“, „Studentų dienos“, „Naujoji Romuva“ ir kt. Rašė literatūros, kultūros klausimais, spausdino prozos vaizdelius, poeziją. 1942 m. už eiliuotą vaidinimą „Žiogas ir skruzdės“ jai paskirta žurnalo „Žiburėlis“ premija. Sukūrė per 30 kūrinių: apysakų, novelių, poezijos rinkinių, kelionių įspūdžių, tačiau reikšmingiausia jos kūrybos dalimi laikomi romanai. Jos kūriniai buvo spausdinami Vokietijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Lietuvoje. Už romaną „Trumpa diena“ gavo dienraščio „Draugas“ literatūrinę premiją.

Pirmomis nacių okupacijos savaitėmis (nuo 1941 m. birželio 27 d. iki rugpjūčio 14 d.) buvo suiminėjami ir šaudomi įvairių tautybių buvę sovietiniai pareigūnai, komunistai ir komjaunuoliai. Pirmieji Rokiškio žydų areštai įvyko birželio 29 d. Suimtieji sovietiniai aktyvistai ir žydai nedidelėmis grupėmis buvo vežami į Steponių mišką (apie 5 km nuo Rokiškio) ir ten šaudomi. Apytikriai 1941 m. liepos 8 d. baltaraiščiai atrinko 108 žydų jaunuolius nuo 14 iki 30 metų amžiaus ir jiems pasakė, kad bus išvežti dirbti į Biržus. Tačiau visi sulaikytieji jaunuoliai tą pačią dieną buvo nuvaryti į Steponių mišką ir naktį sušaudyti. Po karo šaudymo vietoje pastatytame paminkle buvo įrašyta: „Čia palaidota 981 fašistinio teroro auka“. Tarp aukų 493 buvo žydai, 432 rusai ir 56 lietuviai. Toks nužudytųjų skaičius nurodytas remiantis vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje K. Jägerio ataskaita. Tiesa, šioje ataskaitoje nurodytas ne Steponių miškas, bet Rokiškis. Gali būti, kad šis aukų skaičius reiškia visų iki 1941 m. rugpjūčio 14 d. Rokiškio apskrityje (ne tik Steponių miške) nužudytų žmonių skaičių. Kaip surasti? Važiuokite iš Rokiškio link Čedasų (3604 kelias). Maždaug už 3 km nuo miesto privažiuosite Steponių kaimą. Nuorodos nėra. Sukite už pirmos sodybos į dešinę ir važiuokite keliuku į mišką. Miške orientuokitės į […]

Mažas, porai asmenų skirtas, vadinamasis „kiaulinis“ bunkeris – tokias trumpalaikes slėptuves sovietų puolimo atveju – kasdavo atokesnėse vietose.

Meninėmis erdvėmis stebinantis Ilzenbergo dvaras turi šypseną keliantį akcentą – milžiniško dydžio, apie 75 tonas sveriančią… bulvę. Tiek, kiek per parą suvalgo lietuviai. Menininkų grupės sukurtas kūrinys pastatytas dvaro automobilių stovėjimo aikštelėje. Bulvė į Ilzenbergą atgabenta dalimis. Jos metalo konstrukcija aplipdyta stiklo pluoštu, o menininkai jį dekoravo, kad atrodytų kaip tikra… Prie jos – svarbiausia informacija apie lietuvių antrąja duona pramintą daržovę, jos istoriją, naudą ir jos priešus.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio progra, aikštė, esanti šalia Rokiškio kultūros centro, buvo pavadinta Sąjūdžio aikšte. Ši idėja kilo visuomenės sveikatos specialistui, sąjūdiečiui Pauliui Gaigalui. Kultūros centro sieną paženklino visiems pažįstamas Lietuvos sąjūdžio ženklas, o užrašas po juo informuoja: „Šioje aikštėje 1988 09 09 įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas.“

Piliakalnis įrengtas ant apylinkėje dominuojančios kalvos, esančios ant sienos su Latvija, viršūnėje. Aikštelė ovali, 26×13 m dydžio. Šiaurės vakarų šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 35 m aukščio, viršutinėje 2 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Kitaip dar vadinamas Kartuvių kalnu. Latvijoje jis žinomas Petruki (Petriki) vardu. Aikštelėje stovi pasienio stulpas nr. 1251. Lietuvai priklauso tik 6 m aikštelės šiaurrytiniame krašte ir piliakalnio pietinis bei rytinis šlaitai. Latvijos pusėje papėdėje 1937 m. rastas akmeninis kirvelis. Piliakalnis apaugęs mišku su prakirsta sienos juosta. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.

2019 m. birželio 21 dieną buvo pristatyta Rokiškio kultūros centro siena, skirta žymiems rokiškėnams, kultūros veikėjams, formavusiems Rokiškio krašto kultūrinį veidą. Keturiolika dailininkų ne tik iš Rokiškio, bet ir iš Dusetų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus bei Latvijos Respublikos sukūrė 21 atminimo darbą. Šioje sienoje įamžinti: rašytojas Liudas Dovydėnas ir skulptorius dievdirbys Lionginas Šepka bei tautodailininkai Juozas ir Elena Pipiniai, aktorė Ona Kurmytė bei aktorius, režisierius, tapytojas Bronius Gražys, Krašto muziejaus įkūrėjas Petras Bliūdžius, dailininkas, muzikantas, bardas Edmundas Petrovas, dailininkas Justinas Vienožinskis, poetas Paulius Širvys ir drožėjas Jonas Vizbaras, architektė Elena Nijolė Bučiūtė, skulptorius Robertas Antinis, fotografas Gintautas Dainys, architektas Kazimieras Šešelgis bei rašytoja Alė Rūta Nakaitė, poetė Elena Mezginaitė, Juozas ir Alfonsas Keliuočiai, tapytoja ir scenografė Juzefa Čeičytė bei tapytoja tautodalininkė Monika Bičiūnienė, Matilda Olkinaitė, kino ir teatro aktorė Monika Mironaitė.