Apie Rokiškio rajoną

Kazliškio šilelis – gamtos paminklas, saugomas valstybės, jau seniai pamėgtas Kazliškio gyventojų. Tačiau net ir ne visi vietiniai gyventojai žino apie Veselavos piliakalnį… Kazliškio šilelio take, eidami beveik 3 kilometrus, aplankysite ir romantiškas, ir istorines vietas, stebėsite nuostabius gamtos vaizdus, miško ir upės darbą bei galėsite pailsėti maudykloje ar pasėdėti ant įvairiose tako vietose įrengtų suoliukų. Tako pabaigoje lauks išbandymas – basų kojų takas.

Čia tarp kiaušinių dėkliukų rasite ir airių Patriką, ir Kipro vėžliuką, ir Rusijos caraitę… ir t.t. Įdomios firmų leidžiamos kolekcinės linijos, kurių kolekcijoje net trys. Miela Rimo Malinausko medinukų kolekcija. Visi yra įdomūs, gražūs, bet įsimintiniausi yra tie, kurie turi savo istoriją. Beje, kolekcijoje jau daugiau kaip 1000 dėkliukų iš įvairių šalių ir žemynų, na gal tik iš Afrikos nėra. 2003 m. Rokiškyje pasiektas masiškiausias kiaušinių iš taurelių valgymas, kuriam taureles iš kolekcijos paskolino Nijolė. Prieš apsilankymą būtina susitarti.

Vietos, kurias privaloma aplankyti su vaikais: Salų dvaro amatų dirbtuvės (Kaštonų g. 13. Salų k., tel. nr. +370 610 00610, el. p. amatai@rokiskiotic.lt) Muziejus „Lėlių namai“ (Pušyno g. 2, Bajorų k., tel. nr. +370 687 23157, +370 678 09732, el. p. ciz.leliuteatras@gmail.com) Medžioklės trofėjų kolekcija (Laisvės g. 19, tel. nr.: +370 458 31512, el. p. edukacija@muziejusrokiskyje.lt) Rokiškio baseinas (Taikos g. 21A, Rokiškis, Tel. Nr.  +370 686 08950, el. p. info@rokiskiobaseinas.lt, www.rokiskiobaseinas.lt) Bradesių stovyklavietė (Zalvės g. 5a, Bradesių k., tel. nr. +370 619 58591, el. p. rokiskistic@gmail.com) Dapkų ūkis (Žeimių k. 1, Kamajų sen., Rokiškio r., Tel. Nr. +370 689 51279, el. p. dapkuukis@gmail.com) Zanapolio ūkis (Grumbinų k., Jūžintų sen., Rokiškio r., Tel. Nr. +370 686 39618) Baravykų ir šakočių namai (Pergalės g. 2, Juodupė Rokiškio r. Tel. Nr. +370 656 80373, el. p. laimute.sadauskiene@gmail.com) „Aqua Jump Rokiškis“ vandens pramogų parkas (Ežero g. 1A, Rokiškis, Tel. Nr. +370 686 08 950) Rokiškio dvaro lauko žaidimai vasaros sezono metu (Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis, +370 458 31512; +370 615 44586, muziejusrokiskyje.lt) Nijolės Čirūnienės kiaušinių dėkliukų kolekcija (Topolių g. 4, Bajorų k., tel. nr. +370 678 09732) KUR PAVALGYTI? KUR APSISTOTI?

Objektai, kuriuos privalo aplankyti romantikai: Sartų (Baršėnų) apžvalgos bokštas (Baršėnų k., Rokiškio r.) Ilzenbergo dvaro parkas (Ilzenbergo k. 4, Juodupės sen. Rokiškio r., Tel. Nr. +370 696 44004, el. p. dvaras@ilzenbergas.lt) Tervydžių dendrologinis parkas (Tervydžių 5, Jūžintų sen. Rokiškio r., Tel. Nr. +370 681 37502) Salų dvaro parkas (Kaštonų g. 13, Salų k., Kamajų sen.) Zanapolio ūkis (Grumbinų k., Jūžintų sen., Rokiškio r., Tel. Nr. +3706 863 9618) Rokiškio dvaras (Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis, Tel. Nr.: +370 458 31512; +370 615 44586, El. p. muziejus@rokiskyje.lt, www.muziejusrokiskyje.lt) Vyndario kaimo turizmo sodyba „Roksala“ (Taručių k. 8, Rokiškio r. Tel. Nr.: +370 686 11912, +370 626 61510, el. p. info@roksala.lt, www.roksala.lt) Levandų Vanagynė (Vanagynės k. 3, Juodupės sen., Rokiškio r. Tel. Nr. +370 621 54373, el. p. levandu.vanagyne@gmail.com) Gačionių dvaras (Gačionių 1, Jūžintų sen. Tel. Nr. +370 604 11688) Dusetų girios pažintinis takas (Kriaunų sen., Rokiškio r. Koordinatės: 55.790565, 25.794432, www.sartai.info) KUR PAVALGYTI? KUR APSISTOTI?

MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

„Savam Rokiškiui“ ir Rokiškio krašto muziejui sujungti į vieną maršrutą laisvės kovas bylojančius rajono paminklus pasiūlė Rokiškio rajono vietos veiklos grupės savanoriai. Maršrutas išbandytas  2016 m., kuomet birželio mėn. buvo minimos Lietuvoje 75-osios masinių trėmimų metinės. Tada į kelionę po laisvės kovas menančias vietas buvo pakviesti įvairaus amžiaus rajono gyventojai. Jie palaikė idėją, kad toks maršrutas yra reikalingas ir prasmingas ne tik per atmintinas dienas, bet nuolat veikiantis. Tada kilo projektinė mintis maršrutui kurti pasitelkti rajono gimnazistus. MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

Virtualus maršrutas. Siūlome pakeliauti Rokiškio krašto literatūriniu keliu ir susipažinti su jo maršrute esančiomis atgaivintomis – atminimo ženklais ir renginiais įprasmintomis – kūrėjų gimtinėmis, tėviškėmis ir svarbiausiomis gyvenimo vietomis. Maršruto medžiaga liudija gimusių skirtingais šimtmečiais, bet liaudyje vienodai įvardintų liaudies dainiais – Antano Strazdo, Antano Vienažindžio, Pauliaus Širvio – gyvenimus, buvimo vietas, kūrybinio kelio pradžias. Žymiosios Aukštaitijos poetės Elenos Mezginaitės tėviškės ir darbo vietos, pirmosios lietuvių beletristės moters – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos, išeivijos rašytojų Liudo Dovydėno, Alės Rūtos gyvenimo, mokslo ir kūrybos keliai įsilieja į krašto literatūrinį pažinimą. Rokiškio literatūrinis kelias vingiuoja Aleksandravėlės, Anapolio, Čedasų, Degučių, Kamajų, Kriaunų, Laibgalių, Margėnų, Panemunėlio gel. stoties, Rudžių, Salų, Trumpiškio vietovių takais. Literatūrinėmis vietomis keliaujantys turistai matys Antano Vienažindžio, Liudvikos Didžiulienės-Žmonos, Elenos Mezginaitės, Pauliaus Širvio, Antano Strazdo, Liudo Dovydėno, Alės Rūtos gyvenimą ir kūrybą liudijančius ženklus – atnaujintus informacinius stendus, medžio skulptūras ir kitus atminties ženklus. Turistai, sekdami nuoroda – literatūriniu Rokiškio kelio maršrutu keliaus virtualiai.

Rokiškio dvaro rūmuose aplankysite grafų vaikų porcelianinių žaisliukų, krikšto marškinėlių, drabužėlių, išraiškingų vaikų fotografijų parodas. Muziejininkai yra paruošę vaikams įvairių edukacinių užsiėmimų. Tai ir šaudymas iš medžiotojo Roko lanko, ir „grafiška“ arbatos gėrimo ceremonija, ir judrus angliškas žaidimas kroketas, ir dar daug visko ir apie daug ką. Netoli dvaro sodybos yra įsikūrę Bajorų Lėlių namai, kuriuose gausi lėlių kolekcija ir, žinoma, lėlių teatras ČIZ, parengęs kelis lėlių spektaklius bei edukacines programėles. Nuotaikinga ir pilna netikėčiausių įspūdžių edukacinė programa –popietė pas alpaką Šokoladą ir jo draugus supažindins vaikus su įvairiais Birutės Dapkienės kaimo ūkyje gyvenančiais egzotiniais paukščiais ir gyvūnais. Galėsite jodinėti rusų ristūne Princese, lakstyti po pievas su vokiečių avigane Tora, žaisti su ančiukais ir žąsiukais. Surinkę vištų kiaušinius, kepsite nuostabaus skonio kiaušinienę, o tapybos pamokėlės metu įamžinsite savo įspūdžius ir natūralios gamtos grožį.

Pakriaunio kaime prie Kriaunos upės verta pamatyti akmenį su “Dievo, angelo ir velnio pėdomis” ir išgirsti vietinių gyventojų pasakojamą legendą. Pakriaunio šilelyje aplankyti Jūžintų dvaro ir bažnyčios fundatorių Pleterių – Vaizenhofų šeimos kapinaites. Knysos kaime užsukite į medžio drožėjo Alfonso Adamonio sodybą, kurioje įrengta nedidelė sodybos šeimininko dirbinių ekspozicija. Vienas garsiausių objektų Kriaunų apylinkėse –  Bagdoniškio dvaras, statytas 19 a. ir priklausęs profesoriaus Mykolo Riomerio (1880-1945) giminei. Plati ir kilminga Riomerių gamine, kilusi iš Saksonijos, Lietuvos žemes pasiekusi 17 a. išugdžiusi daug iškilių asmenybių:  politikų, sukilėlių už valstybės laisvę, žymių menininkų. Bagdoniškio dvare, prabėgo profesoriaus M. Riomerio vaikystė ir jaunystė, čia jis visada grįždavo kaip į ramybės ir pilnatvės užutekį. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

Pradėkime kelionę nuo Kriaunų istorijos muziejaus. Muziejus įdomus etnografijos, krašto istorijos ekspozicijomis, nuolat veikiančiomis parodomis ir edukacinėmis programomis. Bradesių kaime poilsiui įrengta patogi poilsiavietė, su jaukiomis pavėsinėmis, laužavietėmis, paplūdimio tinklinio ir futbolo aikštelėmis. Čia yra 10 vietų kempingų aikštelė, 25 vietų palapinių aikštelė, vandentiekis, elektra. Netoliese- Bradesių ąžuolas, įspūdingų matmenų ir formų medis, vienintelis gamtos paveldo objektas Sartų regioniniame parke. Toliau akmenimis grįstu senkeliu vykite prie legendomis apipinto Marimonto malūno akmens mūro griuvėsių. Iš čia keliaukite prie šakotą medį primenančio Sartų ežero, kurio pakrantėje stūkso Sartų apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria kvapą gniaužianti Sartų ežero ir Sartų regioninio parko panorama.

Čia – per kelis tūkstančius senovinių eksponatų, kuriuos tikimasi išsaugoti ateities kartoms, surinkta bene didžiausia Lietuvoje girnų kolekcija. Tarp eksponatų – nuo mažiausių ir smulkiausių daiktelių iki senovinių transporto priemonių, lagaminų, kuriais nešini anuomet žmonės į Ameriką vyko… Vienus eksponatus vienur ar kitur kaimuose dar galima išvysti, o kai kurie užmena mįslę dėl savo paskirties… Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.

Teikiame šias paslaugas: Ekskursijų organizavimas; Edukacinių programų vedimas; Prekybos renginių organizavimas; Kursų, seminarų, mokymų organizavimas; Etnokultūrinės koncertinės programos organizavimas; Reklama RTTAIKC interneto svetainėje, laikotarpiui iki 7 dienų; Kopijavimo ir skenavimo paslaugos; Stovyklavietės paslaugos; Dviračių ir jų priedų paruošimo naudoti paslaugos; Molberto paruošimas naudoti vieną dieną. Mes prekiaujame: Amatininkų, tautodailininkų, meno kūrėjų dirbiniais; Leidiniais, suvenyrais ir atributika. Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro teikiamų mokamų paslaugų sąrašas ir įkainiai  

Pastebime, kad mieste turistų vis daugėja. Todėl siūlome patogų ir greitą sprendimą, kaip apžiūrėti ir aplankyti kuo daugiau objektų Rokiškyje – dviračio nuomą. Dviračio nuomos kaina 1€/val.

Jurijaus Grigorjevo IĮ +370 621 87915 S. Jankausko keleivių pervežimo įmonė +370 685 41700 L. Macijausko keleivių pervežimo įmonė +370 699 56885 Albino Dūdos keleivių pervežimo įmonė +370 687 46104

1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Šį simbolinį žygdarbį atliko 10 Lietuvos karių savanorių būrys vadovaujami  Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Deja, iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. Sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai išniekino vėliavą, nuo trispalvės nuplėšdami geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną – iškėlė atgal. Vienas iš šių savanorių – kraštietis, pulkininkas-leitenantas Petras Gužas, gimęs Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiaus Kreipšių kaime. 1918 m.  įstojo savanoriu  į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas Vilniaus komendantūros vyresniuoju adjutantu. Vėliau tarnauja Pirmajame raitelių pulke. 1919 m. jam suteikiamas leitenanto laipsnis. Po to paskirtas rikiuotės kuopos vadu Devintajame kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulke.  Su šiuo pulku dalyvavo kovose prieš bolševikus prie Dauguvos, Kazimieriškių – Nichonovkos fronto ruože. Nuo 1920 m.  dalyvauja kovose su lenkais Kalkūnų – Turmanto – Salako fronto atkarpose. Tų pačių metų rudenį dalyvauja kovose dėl Vilniaus. Petras Gužas. už karinius nuopelnus apdovanotas Pirmos rūšies, Trečio laipsnio Vyties kryžiumi.  1930 m. P. Gužas išleistas į atsargą. 1940 m. Petras Gužas Kazio Škirpkos padedamas, su šeima pasitraukia į Vokietiją. Po trijų metų grįžo į Lietuvą. Dalyvavo pogrindinėje veikloje. Nuo 1944 m. pabaigos dirbo istorijos mokytoju Rokiškyje. 1945 m. sausio 29 staiga mirė nuo širdies smūgio. […]

Prie Kamajų yra vieta, vietinių gyventojų vadinama „žydų ganyklomis“. Čia Kamajų stribai ir enkavėdistai užkasdavo 1944-1953 m. žuvusių Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse partizanų palaikus. Prieš tai žuvusiųjų kūnai būdavo išniekinami Kamajų miestelio aikštėje. šiuo metu žinoma, kad „žydų ganyklose“ buvo užkasti 96 žuvę partizanai. Memorialas pastatytas 1992 m.   © Rokiškio krašto muziejus

Paminklinė plokštė šioje aikštėje niekintų 1944–1953 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.    

Kiškis simbolizuoja Rokiškio technologijos mokyklos ruošiamas profesijas: statybininkai –  tai plytų postamentas; automechanikai – padanga; apsirėdęs – siuvėjai ir storas – virėjai.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame gilaus slėnio rytiniame krašte. Aikštelė keturkampė, 45×30 m dydžio. Jos šiaurės rytų krašte supiltas 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas 5 m pločio, 0,7 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 35 m ilgio, 1,2 m aukščio, 6 m pločio puslankio formos pylimas 1,7 m aukščio išoriniu šlaitu. Pietų-pietvakarių šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra nuolaidi 2 m pločio terasa, pietryčių šlaite ­ 15x8m dydžio terasa. Šlaitai statūs, 16 m aukščio, viršutinėje dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje iškastos duobės. Jis apaugęs spygliuočiais. Rytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst.   Fotografija Aido Bingelio

Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos pietiniame krašte. Aikštelė ovali, 19×15 m dydžio. Šlaitai statūs, 5-6 m aukščio, išskyrus šiaurinį, kuris yra tik 1,5 m aukščio, viršutinėje 1,5 m aukščio dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, pietų šlaitas nuardytas kasant karjerą, šlaitai apaugę spygliuočiais. Piliakalnis minimas ir Čedasų ar Daliečių pavadinimais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti duokiškėnai skyrė akciją „Duok 100 kiškių“. Subėgo, atvažiavo, atskrido daugybė kiškučių ne tik iš tolimiausių Lietuvos, bet ir Vokietijos kampelių ir apsigyveno „Kiškių ūlyčioj“. Pirmasis kiškis, įsikūrė pamiškėj ant sovietinio betoninio riboženklio, žymėjusio Duokiškio kolūkio pradžią. Nuo čia iki miestelio – dar pora kilometrų, todėl Kiškis pasitinka ir išlydi kiekvieną, aplankantį Duokiškį.

Ramintos šaltinis trykšta miestelio pradžioje nuo Antanašės pusės, Obelių ežero (51 ha) šiaurės rytinėje pakrantėje. Gaivi versmė veržiasi apie 150 m nuo nuseklėjusio iki 2–3 m gylio ežero, tarp Kranto skersgatvio ir Ežero gatvės esančioje parkelio dalyje. Ji atsivėrusi šlaitelyje beveik prie pat J. Zaukos gatvės. Legenda pasakoja apie mergaitės Ramintos ir karžygio Žvitriaus, negrįžusio iš mūšio, meilę. Žinomas padavimas ir apie Obelių ežerą, kuris pasakoja apie nuskandintus vokiečio rūmus ir pinigų dėžę. Surasti tiek pinigų lobį uždumblėjusiame senstančiame ežere tiek prie šaltinio sutikti narsią geltonkasę lietuvaitę ir baltą jos žirgą nėra taip paprasta. Raminta, niekam nematant, padeda, paguodžia, nuramina tik savo bočių žemę mylintį, sąžiningą Žmogų.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šetekšnos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, šlaitai vidutinio statumo-statūs, 3–7 m aukščio. Kitaip dar vadinamas Koplyčkalniu. Piliakalnis apardytas arimų ir lapių urvų, pietinis šlaitas nuplautas. Dabar jis apaugęs mišriu mišku. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.   Fotografijos autorius Zenonas Baubonis  iš Vilnius Universiteto Komunikacijos fakulteto.

Matilda Olkinaitė turėjo šviesių perspektyvų tapti Lietuvos poezijos žvaigžde. Tačiau jos gyvenimas tetruko vos  19 metų ir užgeso 1941 m. Turdvario miške 2 km iki Kavoliškio. Čia vedamos iš Panemunėlio į Rokiškį buvo sušaudytos dvi žydų šeimos – Olkinai ir Jofės. Olkinai turėjo keturis vaikus: Ilją (g. 1919 m.), Matildą (Maslė, g. 1922 m.), Miką (Mindelis, g. 1925 m.) ir Grunią (g. 1930 m.). Devyniolikametė Olkinų dukra Matilda tuo metu Vilniaus universitete studijavo rusų ir prancūzų literatūrą. 1941 metais prasidėjus sovietų trėmimams į Sibirą, o po poros savaičių naciams okupavus Lietuvą, ji grįžo pas tėvus į Panemunėlį. Vos jai sugrįžus visų Panemunėlio žydų šeimas suėmė ir uždarė traukinių stotyje. O liepos pradžioje Olkinų ir Jofės šeimas atskyrė nuo likusiųjų ir nugabeno į arklides, buvusias už kelių kilometrų nuo Olkinų ir Jofės gyvenamosios vietos. Olkinų ir Jofės šeimas nužudė anksčiau negu likusius Panemunėlio žydus, kuriuos sušaudė masinės egzekucijos vietoje Rokiškyje 1941 metų rugpjūčio 15–16 dienomis. Rokiškio rajone Matilda garsėjo kaip talentinga poetė – pirmieji jos eilėraščiai buvo išspausdinti, kai jai tebuvo 13 metų. Per pertraukas tarp pamokų vaikščiodavusi koridoriais giliai susimąsčiusi. Kartais sustodavo ir užsižiūrėdavo pro langą. Tuomet draugai sakydavę: „Ša, tyliau, Matilda kuria eilėraštį.“ Panemunėlio pradinę mokyklą baigė su pagyrimu. […]

Mažas, porai asmenų skirtas, vadinamasis „kiaulinis“ bunkeris – tokias trumpalaikes slėptuves sovietų puolimo atveju – kasdavo atokesnėse vietose.

Šis miškas – tai dovana Lietuvai tūkstantmečio progra. Tūkstantmečio mišrusis miškas ošia Jūžintų seniūnijoje Kulių kaime. Prie sodinimo darbų prisidėjo seniūnijos darbuotojai, vidurinės mokyklos moksleiviai. Miškas driekiasi  55,4 ha. Mišką ženklina akmuo, o aplink jį – dešimt ąžuoliukų, kurių kiekvienas simbolizuoja po šimtmetį.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio progra, aikštė, esanti šalia Rokiškio kultūros centro, buvo pavadinta Sąjūdžio aikšte. Ši idėja kilo visuomenės sveikatos specialistui, sąjūdiečiui Pauliui Gaigalui. Kultūros centro sieną paženklino visiems pažįstamas Lietuvos sąjūdžio ženklas, o užrašas po juo informuoja: „Šioje aikštėje 1988 09 09 įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas.“

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė trapecijos formos, iki 1,5 m aukštesne šiaurvakarine dalimi. Šlaitai statūs, 4-12 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, duobių, buvusio trianguliacijos bokšto, šiaurės rytų šlaitas ir aikštelės kraštas nuardytas kasant karjerą. Apaugęs pušimis. Piliakalnis minimas ir Valiūniškio vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.

2019 m. birželio 21 dieną buvo pristatyta Rokiškio kultūros centro siena, skirta žymiems rokiškėnams, kultūros veikėjams, formavusiems Rokiškio krašto kultūrinį veidą. Keturiolika dailininkų ne tik iš Rokiškio, bet ir iš Dusetų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus bei Latvijos Respublikos sukūrė 21 atminimo darbą. Šioje sienoje įamžinti: rašytojas Liudas Dovydėnas ir skulptorius dievdirbys Lionginas Šepka bei tautodailininkai Juozas ir Elena Pipiniai, aktorė Ona Kurmytė bei aktorius, režisierius, tapytojas Bronius Gražys, Krašto muziejaus įkūrėjas Petras Bliūdžius, dailininkas, muzikantas, bardas Edmundas Petrovas, dailininkas Justinas Vienožinskis, poetas Paulius Širvys ir drožėjas Jonas Vizbaras, architektė Elena Nijolė Bučiūtė, skulptorius Robertas Antinis, fotografas Gintautas Dainys, architektas Kazimieras Šešelgis bei rašytoja Alė Rūta Nakaitė, poetė Elena Mezginaitė, Juozas ir Alfonsas Keliuočiai, tapytoja ir scenografė Juzefa Čeičytė bei tapytoja tautodalininkė Monika Bičiūnienė, Matilda Olkinaitė, kino ir teatro aktorė Monika Mironaitė.

Siūlome tvarkingus, patogius autobusus po Lietuvą ir užsienį. Pasiūlysime autobusus nuo 7 iki 69 vietų; Suplanuosime Jūsų kelionę ir patarsime įvairiais kelionės klausimais; Suteiksime visas transporto paslaugas Jūsų šventei, sporto renginiui, mokyklos išvykai, vestuvėms ir kita.; Keleivius apdrausime papildomu draudimu kelionės metu; Jus aptarnaus kompetetingi ir profesionalūs vairuotojai; Garantuojame punktualų atvykimą ir sąžiningą darbą.

Nuomojama nuo 27 iki 52 vietų autobusai ekskursijoms, išvykoms Lietuvoje ir į užsienio šalis (Latvija, Estija). Vykstant dviems vairuotojams arba į užsienio šalis nuomos kaina sutartinė. Tarifai už paslaugą, priklausomai nuo pasirinkto autobuso, nuo 0,50 iki 0,65 € už nuvažiuotą km ir nuo 4,50 iki 4,65 € už vieną val. Kainos nurodytos be PVM (21%) Mokesčiai: dienpinigiai, nakvynpinigiai ir įvairios rinkliavos (keliai, ekologija, keltas, stovėjimo aikštelės ir kt.) mokami šalių susitarimu. Mokinių grupėms ir bendruomenėms, priklausomai nuo užsakymo apimties, gali būti taikoma net iki 10 procentų nuolaida.

Riedulys yra valstybės saugomas archeologijos paminklas, 1998 m. įregistruotas į Kultūros paveldo registrą. Akmuo slūgso miško apsuptyje, jo paviršius yra lygus su miško paklote. 2004 m. duomenimis, paminklas buvo aptvertas aukšta metaline tvorele, pažymėtas betoniniu stulpu su įrašu „Tumasonių pėduotas akmuo“. Paviršiuje įspausta „Dievo pėda“.

Techninė pagalba kelyje visą parą: avarinis atrakinimas; išeikvoto akumuliatoriaus pakrovimas; automobilio užvedimas; supainioto kuro kolonėlėje ištraukimas ir sistemų išvalymas; autoservisas; pervežimai; keleivių vežimas.

Vienu metu stotelėje galima krauti du automobilius. Vienos kilovatvalandės kaina – 0,25€. Įkrovimo stotele galima naudotis bet kuriuo paros metu.

Krautuvėlėje galima įsigyti įvairių ekologiškų maisto prekių.

Čia galite įsigyti kiaušinių ir įmonės kepamo šakočio.