Apie Rokiškio rajoną

Tipinis atminimo ženklas šiame miške ir durpynėlyje užkastų 1944-1953 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.   Nuotrauka – A. Gavėnienė

Pažinkite Rokiškį, važiuodami dviračiu!

“Savam Rokiškiui” ir Rokiškio krašto muziejui sujungti į vieną maršrutą laisvės kovas bylojančius rajono paminklus pasiūlė Rokiškio rajono vietos veiklos grupės savanoriai. Maršrutas išbandytas  2016 m., kuomet birželio mėn. buvo minimos Lietuvoje 75-osios masinių trėmimų metinės. Tada į kelionę po laisvės kovas menančias vietas buvo pakviesti įvairaus amžiaus rajono gyventojai. Jie palaikė idėją, kad toks maršrutas yra reikalingas ir prasmingas ne tik per atmintinas dienas, bet nuolat veikiantis. Tada kilo projektinė mintis maršrutui kurti pasitelkti rajono gimnazistus. MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS

Žaidimas Monteball buvo sukurtas 2010 metais ir pirmą kartą išbandytas Mantagailiškio dvaro 20 ha peizažiniame parke. Šio žaidimo principas įspirti Monteball kamuolį į sodybos “Pagriaumėlė” teritorijoje įrengtas Monteball duobutes, atliekant kuo mažiau spyrių. Monteball žaidimas unikalus natūraliomis gamtos kliūtimis įgriuvomis, kurias tenka įveikti žaidėjams. Šį žaidimą, kurio trukmė 2-3 valandos, gali žaisti tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o dalyvių skaičius gali būti nuo 5 iki 63 (žaidžiama po vieną arba komandomis). Kaina asmeniui: Darbo dienomis – 10 Eur Savaitgaliais – 12 Eur

Savarankiškas pažintinis maršrutas Kriaunų kryptimi. Maršruto ilgis apie 50 km. Kelio danga – asfaltas ir žvyrkelis Kelionės trukmė – nuo 3 iki 6 val.

Maršrutas apie 50 km. Kelio danga: asfaltas ir žvyrkelis Kelionės trukmė – nuo 3 iki 5 val.

Ar sniegas aplink, at balos, ar žydi gėlės, ar krenta lapai – Senelis Kalėda vis po Rokiškį sukasi. Kur tiksliai? Pasižiūrėkite patys šiame žemėlapyje! Vienos dienos apsilankyti visose vietose, kur pastebėtas Senelis Kalėda tikrai nepakaks, tad planuokite pasibūti Rokiškyje bent savaitgalį.

Jaukus butas trumpalaikei nuomai pačiame miesto centre.

Ši apgyvendinimo įstaiga yra 10 min. kelio pėsčiomis nuo paplūdimio. Rokiškyje įsikūrę „Apartamentai Rokiškio senamiestyje“ yra su sodu ir terasa. Čia apsistoję svečiai gali naudotis nemokamu belaidžiu internetu. Automobilį siūloma pasistatyti apgyvendinimo įstaigos teritorijoje. Apartamentuose su kiemeliu, iš kurio matyti sodas, yra plokščiaekranis televizorius, įrengtas 1 miegamasis, 1 vonios kambarys, valgomojo zona ir virtuvėlė. Patalynės užvalkalai ir rankšluosčiai suteikiami.

Aisštoko (Bavariškas akmenslydis) žaidimas yra kilęs  iš Bavarijos kraštų . Ši sporto šaka tuose kraštuose yra labai populiari. Žaidimas žaidžiamas ant ledo, tačiau jį galima žaisti ir ant asfalto ar trinkelių. Tam yra naudojami skirtingi, keičiami specialūs padeliai. „Kukurūzinės lentos“  („Cornhole League“) žaidimas yra kilęs iš Šiaurės Amerikos. Tai populiarus vejos žaidimas, kurį gali žaisti tiek vaikai, tiek suaugę. Mielai atvyktume į jūsų organizuojamus renginius ir šventes. Vykstame ir į individualias šeimų šventes, gimtadienius. Užsakomosios edukacijos.

Nuostabaus grožio, rami, poilsiui skirta vieta. Čia galėsite pailsėti ne tik Jūs, bet ir Jūsų draugai. Jūsų patogumui išpuoselėti apartamentai, miškas, maudyklos, esant poreikiui dviračių nuoma. Namuke rasite virtuvę, paruoštą Jūsų maisto ruošimui, skalbimo mašiną, plaukų džiovintuvą, dušą, šildymą, oro kondicionierių, plačiaekranį televizorių. Vandens telkinys, papildoma technika, geras susisiekimas. Nemokamas Wifi. Automobilį galima laikyti namuko teritorijoje. Būsite apsupti gamtos, miško, čia pat yra ir paplūdimys (maudykla). Turime laužavietę ant kalniuko, kurioje galite užsikurti laužą ir ja naudotis. Pagal sutarimą galime užsakyti kubilą ar pirtį. Esate visada laukiami Lazariškio Apartamentuose, nes čia jauku ir gera visais metų laikais.

Rokiškio kultūros centro direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Aušra Gudgalienė pasakojo, jog Rokiškio kultūros centro darbuotojai, kasmet rašydami projektą tarptautiniam vargonų muzikos festivaliui, kuris yra skirtas čekų muzikui pedagogui Rudolfui Lymanui, nusibrėžia tris kryptis: „Pirmoji, meninė kryptis – tai koncertai. Antroji – edukacinė. Tai edukacinės programos vaikams ar muzikos mokyklos bendruomenei, mokytojams. O trečiąją kryptį galėčiau pavadinti atminties įamžinimu. Jos tikslas – sukurti ženklus, reiškinius mieste, kurie bylotų apie šią asmenybę, apie jo darbus, apie tai, ką jis pradėjo, o mes tęsiame“. 2020 m. dėmesys buvo sutelktas į pirmąją grafiškąją Rokiškio giedojimo ir vargonavimo muzikos mokyklą – buvo pakabinta speciali lentelė, įrėminta R. Lymano ir jo mokinių nuotrauka. O šiais metais, matydami labai gražius moderniosios grafikos darbus, projekto iniciatoriai sugalvojo moderniais gatvės meno piešiniais papuošti Rokiškio muzikos mokyklą, kuriuose bus paliekamas atminties ženklas apie Rudolfo Lymano asmenybę, muziką. Piešinio autorius – Marius Skrupskis Nuotraukos – Andrius Stanys

Šis piešinys atsirado dėka verslininko Algirdo Kazinavičiaus, kuris, palaikydamas bendrą Juodupės miestelio bendruomenės idėją, prisidėjo finansuodamas ir skirdamas savo įmonės UAB “Rokvesta” pastato fasadą ištapymui. Beje idėja buvo taip pat pastato šeimininkų. Akys – tai visas žmogaus pasaulis, tai mūsų mėlyna planeta ir atsakomybė prieš ją. Tai ir patirtis ir išmintis ir ramybė ir susitelkimas. Piešinio autorius “Gyva grafika”.

Pirmieji piešiniai, atsiradę Juodupėje: „Mergaitė“ ir „Berniukas“ – kaip simboliai. Naujos pradžios, vilties, judėjimo ir augimo. O taip pat tai pasirinkimas, derintas su vietos gyventojais, kurių dauguma, susitikimo su dailininku metu, išsakė norą, kad būtų nutapyti žmonės, kad būtų emocija ir kad būtų spalvų. Mergaitė, lengvute vasariška suknele, prižiūri gėles – labai daug merginų ir moterų šioje mergaitėje atpažįsta save vaikystėje. Berniukas – tai draugas mergaitei, kuris su laistytuvu laisto Juodupės žemę, kuris prisideda prie vietos augimo, atsinaujinimo, atgijimo. Jis taip pat palaiko nuotaiką mergaitei. Ši porelė simboliška ir kaip bendra vizija Juodupei, kaip alternatyvaus meno „priėmėjai“ ir kaip įprasminimas visų čia gyvenusių, augusių, augančių ir augsiančių vaikų istorijai.  Vaikas visuomet laisvas  (rinktis, norėti ar nenorėti, stebėtis ir kurti), vaikas visuomet augantis, o tuo pačiu ir auginantis (tiek tėvus, tiek aplinką), vaikas visuomet yra emocija. O jos juk vedančios mūsų gyvenimus. Piešinių autorius “Gyva Grafika”.

Kazliškio šilelis – gamtos paminklas, saugomas valstybės, jau seniai pamėgtas Kazliškio gyventojų. Tačiau net ir ne visi vietiniai gyventojai žino apie Veselavos piliakalnį… Kazliškio šilelio take, eidami beveik 3 kilometrus, aplankysite ir romantiškas, ir istorines vietas, stebėsite nuostabius gamtos vaizdus, miško ir upės darbą bei galėsite pailsėti maudykloje ar pasėdėti ant įvairiose tako vietose įrengtų suoliukų. Tako pabaigoje lauks išbandymas – basų kojų takas.

Dusetų giria – nepaprastas miškas. Ji pilna visokių paslapčių: vienos dar neatskleistos, kitos – nukeliavę užmarštin kartu girios gyventojais. Senoji liepa – Girios močia, žiemos rogių kelias, paslaptingasis Klevų kalnas, išnykęs Žvirbliškės kaimas, didžiulė Vasynos žemapelkė su klampiais liūnais, retieji girios augalai, grybai ir paukščiai, kalkėti šaltiniai, šimtamečiai medžiai… Ne viską šiandien galima pamatyti, tačiau bent jau sužinoti apie juos galėsite apsilankę šiame pažintiniame take. Pažintinio tako ilgis 3,40 km, jame yra 14 stotelių su informaciniais stendais. Keliaudami šiuo taku užtruksite 1,5–2 val.

Virtualus maršrutas. Siūlome pakeliauti Rokiškio krašto literatūriniu keliu ir susipažinti su jo maršrute esančiomis atgaivintomis – atminimo ženklais ir renginiais įprasmintomis – kūrėjų gimtinėmis, tėviškėmis ir svarbiausiomis gyvenimo vietomis. Maršruto medžiaga liudija gimusių skirtingais šimtmečiais, bet liaudyje vienodai įvardintų liaudies dainiais – Antano Strazdo, Antano Vienažindžio, Pauliaus Širvio – gyvenimus, buvimo vietas, kūrybinio kelio pradžias. Žymiosios Aukštaitijos poetės Elenos Mezginaitės tėviškės ir darbo vietos, pirmosios lietuvių beletristės moters – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos, išeivijos rašytojų Liudo Dovydėno, Alės Rūtos gyvenimo, mokslo ir kūrybos keliai įsilieja į krašto literatūrinį pažinimą. Rokiškio literatūrinis kelias vingiuoja Aleksandravėlės, Anapolio, Čedasų, Degučių, Kamajų, Kriaunų, Laibgalių, Margėnų, Panemunėlio gel. stoties, Rudžių, Salų, Trumpiškio vietovių takais. Literatūrinėmis vietomis keliaujantys turistai matys Antano Vienažindžio, Liudvikos Didžiulienės-Žmonos, Elenos Mezginaitės, Pauliaus Širvio, Antano Strazdo, Liudo Dovydėno, Alės Rūtos gyvenimą ir kūrybą liudijančius ženklus – atnaujintus informacinius stendus, medžio skulptūras ir kitus atminties ženklus. Turistai, sekdami nuoroda – literatūriniu Rokiškio kelio maršrutu keliaus virtualiai.

Jurijaus Grigorjevo IĮ +370 621 87915 S. Jankausko keleivių pervežimo įmonė +370 685 41700 L. Macijausko keleivių pervežimo įmonė +370 699 56885 Albino Dūdos keleivių pervežimo įmonė +370 687 46104 Karolis Balčiūnas +370 600 72106

Prie Kamajų yra vieta, vietinių gyventojų vadinama “žydų ganyklomis”. Čia Kamajų stribai ir enkavėdistai užkasdavo 1944-1953 m. žuvusių Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse partizanų palaikus. Prieš tai žuvusiųjų kūnai būdavo išniekinami Kamajų miestelio aikštėje. šiuo metu žinoma, kad “žydų ganyklose” buvo užkasti 96 žuvę partizanai. Memorialas pastatytas 1992 m.   © Rokiškio krašto muziejus

Paminklas šioje vietoje buvusiose žvyrduobėse užkastų 1944–1951 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.   Nuotrauka – A. Gavėnienė

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame gilaus slėnio rytiniame krašte. Aikštelė keturkampė, 45×30 m dydžio. Jos šiaurės rytų krašte supiltas 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas 5 m pločio, 0,7 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 35 m ilgio, 1,2 m aukščio, 6 m pločio puslankio formos pylimas 1,7 m aukščio išoriniu šlaitu. Pietų-pietvakarių šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra nuolaidi 2 m pločio terasa, pietryčių šlaite ­ 15x8m dydžio terasa. Šlaitai statūs, 16 m aukščio, viršutinėje dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelėje iškastos duobės. Jis apaugęs spygliuočiais. Rytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst.   Fotografija Aido Bingelio

Piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, į šiaurės vakarus nuo Velnio Duobe vadinamos natūralios įdubos. Aikštelė trikampė. Piliakalnio pietvakariniame šlaite, 2-3 m žemiau aikštelės yra 25 m pločio terasa. Pietryčių ir pietvakarių šlaitai toliau pereina į ožnugarius, juosiančius Velnio Duobės šonus. Juose už įdubų yra apie 1 m aukščio, 6 m pločio pylimai. Piliakalnio šlaitai – vidutinio statumo, iki 10 m aukščio. Piliakalnis apardytas duobių, apaugęs mišriu mišku. 1996 m. P. Tebelškis aikštelėje ištyrė 70 m2 plotą, rado iki 35 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir lygia keramika, židiniu, stulpavietėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse.

Šaltinis išsilieja iš žemės vaizdingoje lomoje bent trijose vietose. Ištakoje susiliedamas sudaro gana sraunų upelį, už kelių dešimčių metrų įsiliejantį į Šaltuojos upelį, kuris yra Vyžuonos upės intakas. Šaltinio aplinka yra prižiūrima: įrengtas akmeninis stalas, nusileisti prie šaltinio įrengti akmenų laiptai, padaryta akmeninė sienelė, sutvirtinanti šlaitą. Teka vakarų kryptimi. Šią vietą ir dabar mėgsta sentikiai per Petrinių šventę (Petrovka) (liepos 12 d.). Prieškariu jau išvakarėse suplaukdavo ne tik iš artimų, bet ir iš tolimų visos Lietuvos ir net Latvijos Daugpilio apylinkių. Pieva į pietus nuo šaltinio tapdavo pagrindine šventės arena. Tiesa, toje pačioje vietoje ir katalikų jaunimas mėgo rengti gegužines, susibūrimus. Visais metų laikais, o ypač Petrinių dieną, šaltinio vandeniu buvo prausiamasi, jis geriamas, pilstomas į butelius. Liaudies etimologija net Lukštų bažnytkaimio pavadinimą sieja su šventėmis prie Lukštų šaltinio: „Lukštai užtai, kad ten rinkdavos žmonės. Petrovka, visa. Kiaušinius ten valgė ir lukštus mėtė.“ „Piligrimai vaikščiodavo, kiaušinius valgydavo.“ (Vaitkevičius, 2006)

Ramintos šaltinis trykšta miestelio pradžioje nuo Antanašės pusės, Obelių ežero (51 ha) šiaurės rytinėje pakrantėje. Gaivi versmė veržiasi apie 150 m nuo nuseklėjusio iki 2–3 m gylio ežero, tarp Kranto skersgatvio ir Ežero gatvės esančioje parkelio dalyje. Ji atsivėrusi šlaitelyje beveik prie pat J. Zaukos gatvės. Legenda pasakoja apie mergaitės Ramintos ir karžygio Žvitriaus, negrįžusio iš mūšio, meilę. Žinomas padavimas ir apie Obelių ežerą, kuris pasakoja apie nuskandintus vokiečio rūmus ir pinigų dėžę. Surasti tiek pinigų lobį uždumblėjusiame senstančiame ežere tiek prie šaltinio sutikti narsią geltonkasę lietuvaitę ir baltą jos žirgą nėra taip paprasta. Raminta, niekam nematant, padeda, paguodžia, nuramina tik savo bočių žemę mylintį, sąžiningą Žmogų.

Leonardas Vilhelmas Grigonis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiuje Pužonių kaime. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje. Baigęs mokslus, sugrįžo į tėviškę. Pauliankos kaime ūkininko Kuprio sodyboje įkūrė pradinę mokyklą, kurią lankė apylinkės vaikai. Dirbdamas mokytoju, pradėjo lietuvinti aplinkinių kaimų pavadinimus, ypatingai domėjosi savo krašto istorija. Litviniškio kaimui suteikė Sėlynės pavadinimą, kur 1934 m. L. V. Grigonio iniciatyva pastatyta medinė pradinė mokykla. Jis taip pat buvo Sėlynės kaimo šaulių būrio vadas, Rokiškio apskrities Šaulių rinktinės komiteto narys. 1938–1939 m. žiemą įvykus gaisrui, nuniokojusiam medinę mokyklą iki pamatų, L. V. Grigonis rūpinosi naujos mokyklos statyba. 1940 m. senosios mokyklos vietoje pradėta statyti nauja, mūrinė mokykla. 1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, L. V. Grigonis pasitraukė iš gimtojo krašto ir slapstėsi Žeimių kaime (Šiaulių apskrityje). 1948 m. tapo naujai įkurtos Prisikėlimo apygardos štabo viršininku, vėliau – vadu. Tų pačių metų spalio mėn. persikėlė žiemoti į šešiems žmonėms įrengtą bunkerį, tarp Radviliškio ir Baisogalos esančiame Minaičių kaime. Šiame bunkeryje 1949 m. vasario mėn. įvyko partizanų atstovų suvažiavimas.  Suvažiavimas paskelbė įkuriantis Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS). LLKS Taryba priėmė politinę Deklaraciją, kuri įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietų okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. LLKS Tarybos […]

Matilda Olkinaitė turėjo šviesių perspektyvų tapti Lietuvos poezijos žvaigžde. Tačiau jos gyvenimas tetruko vos  19 metų ir užgeso 1941 m. Turdvario miške 2 km iki Kavoliškio. Čia vedamos iš Panemunėlio į Rokiškį buvo sušaudytos dvi žydų šeimos – Olkinai ir Jofės. Olkinai turėjo keturis vaikus: Ilją (g. 1919 m.), Matildą (Maslė, g. 1922 m.), Miką (Mindelis, g. 1925 m.) ir Grunią (g. 1930 m.). Devyniolikametė Olkinų dukra Matilda tuo metu Vilniaus universitete studijavo rusų ir prancūzų literatūrą. 1941 metais prasidėjus sovietų trėmimams į Sibirą, o po poros savaičių naciams okupavus Lietuvą, ji grįžo pas tėvus į Panemunėlį. Vos jai sugrįžus visų Panemunėlio žydų šeimas suėmė ir uždarė traukinių stotyje. O liepos pradžioje Olkinų ir Jofės šeimas atskyrė nuo likusiųjų ir nugabeno į arklides, buvusias už kelių kilometrų nuo Olkinų ir Jofės gyvenamosios vietos. Olkinų ir Jofės šeimas nužudė anksčiau negu likusius Panemunėlio žydus, kuriuos sušaudė masinės egzekucijos vietoje Rokiškyje 1941 metų rugpjūčio 15–16 dienomis. Rokiškio rajone Matilda garsėjo kaip talentinga poetė – pirmieji jos eilėraščiai buvo išspausdinti, kai jai tebuvo 13 metų. Per pertraukas tarp pamokų vaikščiodavusi koridoriais giliai susimąsčiusi. Kartais sustodavo ir užsižiūrėdavo pro langą. Tuomet draugai sakydavę: „Ša, tyliau, Matilda kuria eilėraštį.“ Panemunėlio pradinę mokyklą baigė su pagyrimu. […]

Sovietų žiaurumus nutraukė 1941 m. birželio 22 d. į Sovietų sąjungą įsiveržusi Vermachto kariuomenė, taip pradėjusi karą su ja. Tuo pat metu Lietuvoje prasidėjo Lietuvos aktyvistų fronto organizuotas sukilimas prieš besitraukiančias sovietų pajėgas. Tokiu būdu siekta užimti strategiškai svarbius objektus, į savo rankas perimti vietos administracijos aparatą ir siekti Lietuvos Respublikos valstybingumo atkūrimo. Deja, šiems lūkesčiams nacių okupacinė valdžia neleido išsipildyti. 1941 m. liepą Vyžuonų miške buvo sušaudyti 67 žmonės. Kaip surasti? Važiuojant iš Rokiškio į Juodupę (3601 kelias) ir privažiavus Vyžuonų miestelį, pamatysite medinę rodyklę, nurodančią partizanų žeminių vietą. Pasukus į kairę, keliu pavažiuokite apie 100 m, tada sukite dešinėn. Dešinėje pamatysite paminklą.

Kiekvienas esate matę įvairių ekspozicijų po atviru dangumi. Tačiau ar teko kada nors matyti gražiai išrykiuotus pienovežius? AB “Rokiškio sūris” senus, jau nebevažiuojančius pienovežius prikėlė naujam gyvenimui, sukurdami mašinų ekspoziciją, kuri jau tapo vietinių pamėgtu objektu. Ekspoziciją geriausia apžiūrėti vakare, sutemus, kai pradeda šviesti pienovežių žibintai.