Apie Rokiškio rajoną

Vienas labiausiai tyrinėtų piliakalnių Kriaunų seniūnijoje yra Petrešiūnų piliakalnis. Ne kartą kasinėtoje piliakalnio papėdėje rasti įvairūs archeologiniai radiniai, kurie saugomi Kauno istorijos muziejuje. Senovės legenda byloja apie čia užkastus Napoleono lobius. Atokioje Petrešiūnų kaimo sodyboje galima apžiūrėti augalų kolekciją: beržų, klevų, astilbių, viržių, rododendrų, vandens lelijų ir kitų dekoratyvių augalų bei pasigrožėti ramiu gamtos prieglobsčiu. Ši sodyba buvo pripažinta gražiausia sodyba Lietuvoje. Maršrutas veda į Margėnų kaimą, kuriame gimė kunigas ir poetas Antanas Strazdas-Strazdelis(1760-1833), giesmės “Pulkim ant kelių” autorius. Gimtosios sodybos vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Gražioje vietoje visai šalia Sartų ežero stovi unikalus 19 a. architektūros paminklas, sentikių maldos namai-Bobriškio cerkvė. Sentikiai iš Rusijos čia atsikėlė prieš 300 metų, norėdami iš vengti religinio persekiojimo, sentikių diskriminavimo ir socialinės priespaudos. Netoliese yra ir seniausios Lietuvoje sentikių kapinės, atsiradusios 18 a. pradžioje.

Pažinkite Rokiškį, važiuodami dviračiu!

Kažkada čia buvo Zanapolio dvaras. Dabar ši vieta atgijo iš naujo. Visai šalia ežero įsikūręs ūkis, kuriame auginami hailendų galvijai bei elniai. Atvykę į ūkį sužinosite, kaip auginami hailendų galvijai, ką jie mėgsta. Patys drąsiausi galės galvijus palepinti duonos riekele. Romantikams siūloma unikali pramoga – ne tik pasigrožėti ūkyje auginamais elniais, bet ir pasiklausyti jų baubimo.

Kas gali padėti keliauti nepakylant nuo sofos? Ogi knyga arba kinas. Apie Lietuvos vaidmenis užsienio filmuose jau esame girdėję nemažai. O kiek išskirtinių Lietuvos vietų galėtume atpažinti lietuviškuose filmuose? Jų kūrybinės grupės, ieškodamos kinematografiškų lokacijų, dažnai šalį išnaršo geriau už landžiausius vietinius turistus. Nors kino turizmas Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai siūlo per likusį karantiną panirti namuose į lietuviško kino pasaulį, o prasidėjus turistiniam sezonui – atrasti nufilmuotas vietas realybėje. Juk sakoma, kad kino juostoje užfiksuotose vietovėse lieka dalis kino pasaulio magijos. Kai keliai po Lietuvą vėl atsivers, kinas gali parodyti kelią į paplūdimį, kuriame „Lošėjas“ paslėpė piniginį laimikį, į kavines, tinkančias „Tobulam pasimatymui“, į kaimą, kuriame kvepėjo „Riešutų duona“, prie ežero, kuriame maudėsi Jurga iš „Velnio nuotakos“, prie Kauno mečetės, šalia kurios gyveno „Mano mažytė žmona“ ar net dvaro, kuriame tebesaugomi filmavimui prieš 50 metų (!) naudoti Tado Blindos ūsai. KINO KELIALAPIS Šaltinis Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“

Šį piešinį sukūrė menininkės Goda Skėrytė ir Ieva Olimpija Voroneckytė projekto „Karpinių motyvai Rokiškio gatvės mene“ metu. Karpinį miestui padovanojo sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo karpymo puoselėtoja Gita Kolosovienė.   ©Rokiškio SIRENA

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriuje įkurta medžioklės trofėjų kolekcijos paroda. Ši kolekcija išskirtinė tuo, kad visi joje esantys trofėjai, yra iš Rokiškio apylinkių. Čia Jūsų lauks gidas, kuris papasakos apie eksponuojamus trofėjus. Parodos lankymas – 1 Eur, ekskursija su gidu – 10 Eur grupei.

Rokiškyje įsikūrusiuose „Aukštaičių apartamentuose“ yra balkonas, atsiveria vaizdas į miestą ir veikia nemokamas belaidis internetas. Šiuose apartamentuose rasite 2 miegamuosius, plokščiaekranį televizorių ir virtuvę su mikrobangų krosnele, šaldytuvu, skalbimo mašina, orkaite bei virykle. BUTO REZERVACIJA

Medus, vynas ir kalnų sniegas. Tokios buvo sudedamosios vienų iš pirmųjų ledų, kuriais gardžiavosi imperatorius senovės Romoje, dalys. Nors pasak Europos ledų asociacijos „Euroglaces“, Europos ledų istorijos pradžia laikoma tik XVII a. pabaiga, kai ledams gaminti pradėti naudoti pieno produktai. Pasak Lietuvos kulinarinio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, Abiejų Tautų Respubliką ledai pasiekė ir išpopuliarėjo XVIII a.: „Viena žinomiausių šio saldumyno mėgėjų buvo kunigaikštienė Aleksandra Oginskienė, Mykolo Kazimiero Oginskio žmona. Žinome, kad 1783 m. liepą jos dvare Siedlcuose (dab. Lenkija) be kitų valgių, ledais buvo vaišintas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis“. Pirmuosius ledų receptus mūsų krašte randame 1783 m. išleistoje Wojciecho Wincento Wielądkos kulinarinėje knygoje „Kucharz doskonały…“. Jis aprašė vaisinių ledų (vyšnių, serbentų, žemuogių, aviečių ir šaltalankių) gamybos ypatumus bei paminėjo ledų tortą. XVIII a. pabaigoje ledai tapo neatskiriama saldumynų asortimento dalimi. 1785–1809 metais Radviloms dirbęs saldumynininkas Frydrichas Dollingeris jau buvo įvaldęs ir ledų gamybos meną. Pirmieji ledai, kuriais smaguriavo lietuviai, be minėtų vyšnių, serbentų, žemuogių, aviečių ir šaltalankių, buvo apelsino žiedų, žibuoklių, rožių, migdolų, graikiškų riešutų, lazdyno riešutų, pistacijų, šafrano, kavos, karamelės, gvazdikėlių skonio. O štai dabartiniais laikais, vidutiniškai 7 litrus ledų per metus, t.y. apie pusantros porcijos kiekvieną savaitę, sulaižantys lietuviai nėra tarp didžiausių […]

Pačiupinėti Mėnulio gabalėlį, pasivaikščioti medžių viršūnėmis, pamatyti rekordinį labirintą iš senų televizorių, stebėti senovinę žvejybą, padegustuoti medaus, paragauti iš šviežiai malūne maltų miltų keptos duonos, apsilankyti XIX a. gyvenimą prikeliančiuose dvaruose… Visos šios patirtys laukia pasirinkus maršrutą Aukštaitijos regione Lietuvos šiaurinėje bei rytinėje dalyje. Būtent čia yra seniausias Lietuvos nacionalinis parkas su ežerynais bei miškais, kuriuose galima drąsiai sustoti grybauti, uogauti, ieškoti vaistažolių ar tiesiog išbandyti miško terapiją. Maršrutas itin tinkamas ieškantiems ramybės gamtos prieglobstyje, mėgstantiems maudynes ežere. Daugiau informacijos apie pasirinktą maršrutą, lankytinus objektus, kempingus, autoservisus, degalines, parduotuves, baidarių nuomą ir turizmo informacijos centrus rasite paspaudę nuorodas žemėlapyje. Maršruto žemėlapį rasite ČIA Šaltinis Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“

Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio? Su ekspertų ir daugiau nei 10 000 lietuvių, balsavusių už lietuviškus patiekalus, verčiausius atsidurti nacionaliniame meniu, pagalba sudarėme 3 dienų kelionės valgiaraštį. 15 daugiausiai balsų sulaukusių valgių taps Lietuvos gastronominio pasakojimo patirčių ieškotojams dalimi ir nuguls į daugelio Lietuvos restoranų lėkštes. Restoranai, galintys pasiūlyti vienos ar visų trijų dienų meniu, bus paženklinti nacionalinio meniu lipduku, tad lietuviškos virtuvės gerbėjai ir gastronomijos turistai iš užsienio nesunkiai ras, kur paskanauti balsavimo metu išrinktų patiekalų. Visą meniu rasite ČIA Šaltinis Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“

Trijų skirtingų kemperių (7; 6; 5 vietų) nuoma Rokiškyje.

Prie Kamajų yra vieta, vietinių gyventojų vadinama „žydų ganyklomis“. Čia Kamajų stribai ir enkavėdistai užkasdavo 1944-1953 m. žuvusių Kamajų, Kupiškio, Duokiškio, Salų apylinkėse partizanų palaikus. Prieš tai žuvusiųjų kūnai būdavo išniekinami Kamajų miestelio aikštėje. šiuo metu žinoma, kad „žydų ganyklose“ buvo užkasti 96 žuvę partizanai. Memorialas pastatytas 1992 m.   © Rokiškio krašto muziejus

Tipinis atminimo ženklas šiame miške ir durpynėlyje užkastų 1944-1953 m. Rokiškio apylinkėse žuvusių ir Rokiškio m. sovietų represinių struktūrų pastatuose nukankintų suimtų partizanų, rezistentų bei civilių gyventojų atminimui.   Nuotrauka – A. Gavėnienė

Kiškis simbolizuoja Rokiškio technologijos mokyklos ruošiamas profesijas: statybininkai –  tai plytų postamentas; automechanikai – padanga; apsirėdęs – siuvėjai ir storas – virėjai.

Piliakalnis įrengtas beveik lygioje vietoje, 1 m aukščio aukštumėlėje. Aikštelė netaisyklingo aštuonkampio formos, 45 m skersmens, apjuosta 2 m pločio, 0,5 m gylio grioviu. Pietvakarių pusėje yra 3 m pločio įvažiavimas. Šiaurinė aikštelės dalis 10 m plotyje suardyta melioruojant. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Jį tvarko greta žemę atsiėmęs K. Zizas, iškirtęs smulkius krūmus, pastatęs drožinėtą lentą, suoliukus ir kt. Piliakalnis žinomas Martyniškių ir Žydų kapų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. (?). Fotografijos autorius Zenonas Baubonis

Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos pietiniame krašte. Aikštelė ovali, 19×15 m dydžio. Šlaitai statūs, 5-6 m aukščio, išskyrus šiaurinį, kuris yra tik 1,5 m aukščio, viršutinėje 1,5 m aukščio dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, pietų šlaitas nuardytas kasant karjerą, šlaitai apaugę spygliuočiais. Piliakalnis minimas ir Čedasų ar Daliečių pavadinimais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

Piliakalnis įrengtas Dirdų ežero vakarų krante esančios aukštumos šiauriniame krašte. Aikštelė keturkampė, 75×45 m dydžio, iki 1 m aukštesnėmis pietų ir rytų pusėmis. Šlaitai vidutinio statumo – statūs, 1,5 (pietuose) – 25 m (rytuose) aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja, rytinio šlaito apatinė dalis apaugusi medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia.

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti duokiškėnai skyrė akciją „Duok 100 kiškių“. Subėgo, atvažiavo, atskrido daugybė kiškučių ne tik iš tolimiausių Lietuvos, bet ir Vokietijos kampelių ir apsigyveno „Kiškių ūlyčioj“. Pirmasis kiškis, įsikūrė pamiškėj ant sovietinio betoninio riboženklio, žymėjusio Duokiškio kolūkio pradžią. Nuo čia iki miestelio – dar pora kilometrų, todėl Kiškis pasitinka ir išlydi kiekvieną, aplankantį Duokiškį.

Obelių centre esančiame parke galima aptikti įdomų objektą – Obelių akmenį. Norite laimės ir sėkmės? Prisėskite ant akmens.  

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Šetekšnos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, šlaitai vidutinio statumo-statūs, 3–7 m aukščio. Kitaip dar vadinamas Koplyčkalniu. Piliakalnis apardytas arimų ir lapių urvų, pietinis šlaitas nuplautas. Dabar jis apaugęs mišriu mišku. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.   Fotografijos autorius Zenonas Baubonis  iš Vilnius Universiteto Komunikacijos fakulteto.

Alė Rūta (tikr. Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė) – Lietuvos rašytoja, poetė, prozininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja, gimusi 1915 m. lapkričio 16 d. Petrograde, Rusijoje, mirusi 2011 m. gruodžio 31 d. Santa Monikoje, Kalifornija, JAV. Pirmuosius kūrinėlius paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Ateities spinduliai“, „Studentų dienos“, „Naujoji Romuva“ ir kt. Rašė literatūros, kultūros klausimais, spausdino prozos vaizdelius, poeziją. 1942 m. už eiliuotą vaidinimą „Žiogas ir skruzdės“ jai paskirta žurnalo „Žiburėlis“ premija. Sukūrė per 30 kūrinių: apysakų, novelių, poezijos rinkinių, kelionių įspūdžių, tačiau reikšmingiausia jos kūrybos dalimi laikomi romanai. Jos kūriniai buvo spausdinami Vokietijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Lietuvoje. Už romaną „Trumpa diena“ gavo dienraščio „Draugas“ literatūrinę premiją.

Pirmomis nacių okupacijos savaitėmis (nuo 1941 m. birželio 27 d. iki rugpjūčio 14 d.) buvo suiminėjami ir šaudomi įvairių tautybių buvę sovietiniai pareigūnai, komunistai ir komjaunuoliai. Pirmieji Rokiškio žydų areštai įvyko birželio 29 d. Suimtieji sovietiniai aktyvistai ir žydai nedidelėmis grupėmis buvo vežami į Steponių mišką (apie 5 km nuo Rokiškio) ir ten šaudomi. Apytikriai 1941 m. liepos 8 d. baltaraiščiai atrinko 108 žydų jaunuolius nuo 14 iki 30 metų amžiaus ir jiems pasakė, kad bus išvežti dirbti į Biržus. Tačiau visi sulaikytieji jaunuoliai tą pačią dieną buvo nuvaryti į Steponių mišką ir naktį sušaudyti. Po karo šaudymo vietoje pastatytame paminkle buvo įrašyta: „Čia palaidota 981 fašistinio teroro auka“. Tarp aukų 493 buvo žydai, 432 rusai ir 56 lietuviai. Toks nužudytųjų skaičius nurodytas remiantis vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje K. Jägerio ataskaita. Tiesa, šioje ataskaitoje nurodytas ne Steponių miškas, bet Rokiškis. Gali būti, kad šis aukų skaičius reiškia visų iki 1941 m. rugpjūčio 14 d. Rokiškio apskrityje (ne tik Steponių miške) nužudytų žmonių skaičių. Kaip surasti? Važiuokite iš Rokiškio link Čedasų (3604 kelias). Maždaug už 3 km nuo miesto privažiuosite Steponių kaimą. Nuorodos nėra. Sukite už pirmos sodybos į dešinę ir važiuokite keliuku į mišką. Miške orientuokitės į […]

Mažas, porai asmenų skirtas, vadinamasis „kiaulinis“ bunkeris – tokias trumpalaikes slėptuves sovietų puolimo atveju – kasdavo atokesnėse vietose.

Meninėmis erdvėmis stebinantis Ilzenbergo dvaras turi šypseną keliantį akcentą – milžiniško dydžio, apie 75 tonas sveriančią… bulvę. Tiek, kiek per parą suvalgo lietuviai. Menininkų grupės sukurtas kūrinys pastatytas dvaro automobilių stovėjimo aikštelėje. Bulvė į Ilzenbergą atgabenta dalimis. Jos metalo konstrukcija aplipdyta stiklo pluoštu, o menininkai jį dekoravo, kad atrodytų kaip tikra… Prie jos – svarbiausia informacija apie lietuvių antrąja duona pramintą daržovę, jos istoriją, naudą ir jos priešus.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio progra, aikštė, esanti šalia Rokiškio kultūros centro, buvo pavadinta Sąjūdžio aikšte. Ši idėja kilo visuomenės sveikatos specialistui, sąjūdiečiui Pauliui Gaigalui. Kultūros centro sieną paženklino visiems pažįstamas Lietuvos sąjūdžio ženklas, o užrašas po juo informuoja: „Šioje aikštėje 1988 09 09 įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas.“

Piliakalnis įrengtas ant apylinkėje dominuojančios kalvos, esančios ant sienos su Latvija, viršūnėje. Aikštelė ovali, 26×13 m dydžio. Šiaurės vakarų šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 35 m aukščio, viršutinėje 2 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Kitaip dar vadinamas Kartuvių kalnu. Latvijoje jis žinomas Petruki (Petriki) vardu. Aikštelėje stovi pasienio stulpas nr. 1251. Lietuvai priklauso tik 6 m aikštelės šiaurrytiniame krašte ir piliakalnio pietinis bei rytinis šlaitai. Latvijos pusėje papėdėje 1937 m. rastas akmeninis kirvelis. Piliakalnis apaugęs mišku su prakirsta sienos juosta. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.

2019 m. birželio 21 dieną buvo pristatyta Rokiškio kultūros centro siena, skirta žymiems rokiškėnams, kultūros veikėjams, formavusiems Rokiškio krašto kultūrinį veidą. Keturiolika dailininkų ne tik iš Rokiškio, bet ir iš Dusetų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus bei Latvijos Respublikos sukūrė 21 atminimo darbą. Šioje sienoje įamžinti: rašytojas Liudas Dovydėnas ir skulptorius dievdirbys Lionginas Šepka bei tautodailininkai Juozas ir Elena Pipiniai, aktorė Ona Kurmytė bei aktorius, režisierius, tapytojas Bronius Gražys, Krašto muziejaus įkūrėjas Petras Bliūdžius, dailininkas, muzikantas, bardas Edmundas Petrovas, dailininkas Justinas Vienožinskis, poetas Paulius Širvys ir drožėjas Jonas Vizbaras, architektė Elena Nijolė Bučiūtė, skulptorius Robertas Antinis, fotografas Gintautas Dainys, architektas Kazimieras Šešelgis bei rašytoja Alė Rūta Nakaitė, poetė Elena Mezginaitė, Juozas ir Alfonsas Keliuočiai, tapytoja ir scenografė Juzefa Čeičytė bei tapytoja tautodalininkė Monika Bičiūnienė, Matilda Olkinaitė, kino ir teatro aktorė Monika Mironaitė.

UAB „SnioCars“ Rokiškio mieste siūlo ilgalaikę, trumpalaikę automobilių nuomos paslaugą su vairuotoju ar be jo.  Preinama automobilių nuomos kaina, geros automobilių nuomos sąlygos, laisvai pasirenkama automobilių nuomos trukmė – visa tai rasite UAB „SnioCars“ Rokiškyje. Siūlomos automobilių nuomos sąlygos yra lanksčios ir leidžia atrasti sau tinkamiausią automobilių nuomos variantą. Nuomojamų automobilių pasiūla: ekonominė, kompaktinė, vidutinė, prabangi klasė bei papildomos paslaugos. Tereikia išsirinkti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį variantą.

Nuomojama nuo 27 iki 52 vietų autobusai ekskursijoms, išvykoms Lietuvoje ir į užsienio šalis (Latvija, Estija). Vykstant dviems vairuotojams arba į užsienio šalis nuomos kaina sutartinė. Tarifai už paslaugą, priklausomai nuo pasirinkto autobuso, nuo 0,50 iki 0,65 € už nuvažiuotą km ir nuo 4,50 iki 4,65 € už vieną val. Kainos nurodytos be PVM (21%) Mokesčiai: dienpinigiai, nakvynpinigiai ir įvairios rinkliavos (keliai, ekologija, keltas, stovėjimo aikštelės ir kt.) mokami šalių susitarimu. Mokinių grupėms ir bendruomenėms, priklausomai nuo užsakymo apimties, gali būti taikoma net iki 10 procentų nuolaida.

Techninė pagalba kelyje visą parą: avarinis atrakinimas; išeikvoto akumuliatoriaus pakrovimas; automobilio užvedimas; supainioto kuro kolonėlėje ištraukimas ir sistemų išvalymas; autoservisas; pervežimai; keleivių vežimas.

Idėja naujam miškui duoti Europos miško vardą kilo Rokiškio urėdijos miškininkams, sumaniusiems taip įamžinti Lietuvos stojimo į ES bendriją datą ir būsimai giriai suteikti išskirtinumo. Darbai Alsetos kaime (Panemunėlio sen.), kuriame dabar ošia Europos giria, prasidėjo 2003–iaisiais. Skubėta, kad 2004–ųjų gegužės 1 d. – stojimo į ES dieną – sodinukai būtų pradėję vešėti. Prasmingą urėdijos idėją Lietuvos stojimo į ES proga palaikė ir prie jos įgyvendinimo prisidėjo šimtai rajono gyventojų. 50–ies hektarų pievos plotą, netinkantį žemdirbystei, pušaitėmis ir berželiais apsodino savivaldybės, rajono mokyklų, įstaigų, įmonių talkininkai bei Darbo biržos pasiųsti žmonės.

Krautuvėlėje galima įsigyti įvairių ekologiškų maisto prekių.

„Lašų duona“ turi gilias, lietuviškai duonai būdingas kepimo tradicijas. Natūralus raugas, geriausi ingredientai ir tinkamas laikas skirtas tam, kad duonos gaminiai būtų patys skaniausiai ir atitiktų aukštus šiuolaikinio kliento reikalavimus. Gamyboje nenaudojami konservantai, tad tiek tamsi duona, tiek šviesi duona yra natūraliai skani ir puri. Jei duonos kepimas nėra Jūsų laisvalaikio pomėgis, būsite tikri, jog „Lašų duona“ pateiks aukščiausios kokybės kepinius, o duonos gaminiai džiugins tiek kasdienį, tiek ir šventinį stalą.

Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos bendrabutis. Čia visada tvarkinga ir švaru. Kambariuose – kabelinė televizija, nemokamas WiFi, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, el. virdulys. Kieme – parkavimo vieta Jūsų automobiliui. Yra bendri dušai bei bendra virtuvė. Paros kaina – 10 eurų asmeniui.