Apie Rokiškio rajoną

Patogus vaikams paplūdimys, persirengimo kabina, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelė, tinklinio aikštelė, laužavietė. Yra informacinis medinis stovas su pavadinimu, nukreipiantis į kūdros pusę. Yra automobilių stovėjimo aikštelė.

VI a. pab. – XVII a. pr. Panemunio dvaras išsidėstęs kairiajame Nemunėlio krante. 1598 m. Panemunis atiteko kunigaikščiui Jurgiui Masalskiui ir jo žmonai Onai Masalskienei, kuri, 1605 m. likusi našle, ištekėjo už Videniškių kunigaikščio Martyno- Marcelijaus Giedraičio. 1635 m. Giedraičiai dvarą pardavė Oziemblovskiams, kurie dvaro sodybą įkūrė dešiniajame Nemunėlio krante. 1773 m. dvaras atiteko Marikoniams. 1840 m. savininkais tapo Komarai. Juozas Komaras (?-1898) 1850 m. pastatė (ar perstatė?) rūmus. Mirus J. Komarui dvaras liko našlės bei dukterų Sofijos Komaraitės Gurskienės ir Elžbietos Komaraitės Krasickienės nuosavybe. Elžbieta Komaraitė Krasickienė su savo vyru Vitoldu Krasicku dvare išgyveno iki 1924 m. Po to dvarą nusipirko Osvaldas Laučiškis. Po 1945 m. rūmuose įkurta mokykla. 1993 m. dvaro pastatai grąžinti Osvaldo Laučiškio palikuonims. Dvaro šeimininkai dėkoja už supratingumą ir pagarbą privatumui.

Šv. Mergelės Marijos bažnyčia Kazliškio kaime pastatyta 1910 m., medinė, liaudies architektūros formų. 1796 m. minima nauja Kazliškio koplyčia, kuri XIX a. antrojoje pusėje sugriuvo. Kazliškio apylinkių gyventojai 1901 m. prašė konsistorijos leidimo pasistatyti koplyčią. Konsistorija neleido statyti, kol nebus pastatyta Žiobiškio bažnyčia. Kazliškio dvaro savininkė A. Brazauskienė gavo Vidaus reikalų ministerijos leidimą koplyčiai statyti ir padovanojo sklypą. 1910 m. pabaigoje pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. pabaigoje paskirtas nuolatinis kunigas, koplyčia tapo bažnyčia. Įrengti vargonai, 1915–1918 m. klebonavusiam Stanislovui Stakelei pavyko išsaugoti bažnyčią nuo sunaikinimo, buvo sugadinti tik vargonai, sugriauta varpinė. 1918 m. paskirtas klebonas Matas Nakas suremontavo bažnyčią, skarda perdengė stogą, aptvėrė šventorių. 1922 m. parapija nusipirko 12 ha žemės. 1932–1937 m. klebonavęs Juozapas Matulevičius pastatė naują kleboniją, atstatė ūkinius trobesius. 1937 m. paskirtas klebonas Jonas Lapinskas perdažė bažnyčios vidų, pastatė klausyklas. Per Antrąjį pasaulinį karą dingo dalis bažnytinių rūbų.

Šv. Onos bažnyčia Duokiškio miestelyje pastatyta 1906 m., medinė, liaudies architektūros formų. Duokiškio palivarkas 1650 m. dovanotas Kamajų bažnyčiai. 1796 m. minima medinė Duokiškio koplyčia. Baisogalos altarista kunigas Kazimieras Mačionis, 1904 m. atvykęs į Duokiškį, baigė statyti kleboniją ir ėmė organizuoti bažnyčios statybą. Ji 1906 m. pastatyta ir pašventinta. Senoji koplyčia nugriauta. Jos altorius ir įrengimai pernešti į bažnyčią. 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. Po Pirmojo pasaulinio karo įsigyti 2 varpai. 1923 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Kunigo Kazimiero Turlos rūpesčiu bažnyčia 1938 m. apdengta skarda. Parapija turėjo 13,9 ha žemės (išsirūpino kun. Julius Pauliukas). 1939–1946 m. Duokiškio  Šv. Onos parapijos administratoriaus pareigas ėjo Jonas  Matulis, 1946 m. gruodžio 18 d. suimtas, nuteistas 5 metams ir išgabentas į Sibirą (Rusija), kur iki 1951 m. kalintas lageryje. Į Lietuvą grįžo 1951 metais. Duokiškyje 1952–1990 m. klebonavo Lionginas Neniškis (1915–1990; palaidotas šventoriuje).

Rokiškyje sentikių maldykla veikia nuo 1947 m. Mieste išlikusios neveikiančios sentikių kapinės, kurios nuo 1995 m. yra įrašytos į LR Kultūros paveldo registro (unik. kodas 2112) laikinąją apskaitą.

Pirmoji medinė cerkvutė Rokiškyje pastatyta 1895 m. valdžios lėšomis. Parapija įkurta 1903 m. I pasaulinio karo metu vokiečiai cerkvėje įkūrė ligoninę. 1921 m. vidaus reikalų ministerija perdavė cerkvę katalikams ir ji rekonstruota į Šv. Augustino bažnyčią. Stačiatikiai reikalavo grąžinti cerkvę. Nuo 1933 m. šventikas Grigorijus Vysockis pamaldas laikė savo namuose. 1937 m. buvo 264 parapijiečiai. 1939 m. gegužę šventiko namo dalyje įrengta nedidelė šventykla (parapija gavo kompensaciją už senąją cerkvę). 1946 m. parapijoje buvo 90 tikinčiųjų. 1947 m. tarybų valdžia parapiją įregistravo. Šv. Augustino bažnyčioje įrengta sporto salė, o 1957 m. ji išvis nugriauta. Šiuo metu cerkvė įsikūrusi gyvenamajame name, kur jai skirta maždaug pusė pastato. Likusioje gyvena šeima, besirūpinanti cerkvės priežiūra. Vietos stačiatikių bendruomenė kruopščiai stengėsi gyvenamajam namo fasadui suteikti maldos namams deramą formą. Pastato stogą puošia nedidelis, mėlynai nudažytas tradicinės svogūno formos bokštelis su metaliniu ažūriniu kryžiumi. Nedidelis metalinis kryželis puošia ir pastato paradines duris.

Suvainiškio šaltinis – tai išskirtinis gamtos ir bendruomenės kūrinys, esantis pačiame Lietuvos pakraštyje, prie Neretos upelio, žyminčio Lietuvos sieną su Latvija. Šis šaltinis, išlikęs dar nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, buvo atgaivintas vietos gyventojų pastangomis, o pats šaltinio vanduo ištirtas ir yra tinkamas gerti.

Greito maisto užkandinė – mėsainiai, dešrainiai, bulvytės, koldūnai, gėrimai.

Rokiškio rajone, Trumpiškių k.,  esantis stogastulpių parkas – etnokultūrinės atminties erdvė, skirta rašytojui Alfonsui Daniui ir jo giminei atminti. Parke stovi tradiciniai stogastulpiai, kryžiai ir kiti mažosios architektūros paminklai, pasakojantys kaimo bendruomenės bei XX a. pradžios gyvenimo istorijas. Tai vieta, kur susilieja tautodailė, atmintis ir kultūra, kviečianti lankytojus prisiliesti prie regiono praeities ir pajusti gyvą vietos dvasią. Parko kūrėjų bendruomenė: idėjos autorius – režisierius Žilvinas Danys; architektas – Adomas Žindulis; medžio meistras – tautodailininkas Genadijus Baradulinas.

Maloniai nuteikianti pokylių salė talpinanti iki 55 žmonių. Jūsų patogumui pasiūlysime komfortiškai įrengtus kambarius: vienviečius, dviviečius, triviečius ir keturviečius. Erdvi šokių aikštelė sukvies visus pašokti. Uždaras, saugus, didelis privatus kiemas. Didelė terasa, tinklinio aikštelė. Atgauti jėgas ir atsigaivinti Jūsų laukia maloni SPA-pirtis, kubilas ir didelis tvenkinys. Pirties salėje talpiname iki 22 žmonių su miegamaisiais. Nerealiai skanus, visada šviežias ir kokybiškas maistas. Malonus aptarnavimas.

Salinio hidrografiniame draustiniuose saugomi būdingi Sėlių aukštumos vakarinei nuolaidumai pratakūs Salinio, Tautesnio, Ilgelio ežerai su salomis.

Visdievų alkakalnis (Alkvietė, Ratkalnis) tai natūrali plika kalva. Vakarų pusėje sodybos liekanos – išlikęs ūkinis pastatas bei liepos. Š.r. pusėje tvora aptvertos senos kapinės. XVIII a. pab. minima čia augus seną šventa laikomą liepą ir kalną. Pasak vietinių gyventojų pasakojimų (užrašyti nuo 1935 m.) kaime kadaise buvusi šventykla Visiems dievams, nuo kurios ir kilęs kaimo pavadinimas. Ant kalno yra buvę dar kelios Visdievų kaimo sodybos. P. Petrauskas, g. 1936 m., pasakojo, jog Visdievų kaime buvo labai daug akmenų. Kai tiesė geležinkelį, juos išvežė statyboms. Apie 1870-1880 m. statant namus, žemėje buvo rastos mūro sienos. Iki 1922 m. ten augo dvi labai senos liepos. J. Didelis pasakojo, kad kai J.Širvys čia atsikraustė, pardavinėjo akmenis statyboms, kad dar buvę ištisos sienos, kurias ardė ir vežė vienkiemių statyboms.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, suformuotame Nemunėlio dešiniojo kranto slėnio ir bevardžio upelio. Aikštelė pailga P–Š kryptimi, trapecijos formos, 26 m ilgio, 28 m pločio P, 17 m pločio Š. Šlaitai statūs, 6 m aukščio. Aikštelėje prikasinėta duobių ir apkasų, jos ŠV pusę nuplovė Nemunėlis. Apaugęs spygliuočiais medžiais ir krūmais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Piliakalnį surado E. Šatavičius 2017 m. lapkričio 15 d.

Šaltinėlis yra Sartų ežero pakrantėje, pievoje, apie 0,2 km nuo kelio Dusetos–Obeliai. Šalimais yra gražiai įrengta poilsiavietė, kurios reikmėms išgręžtas artezinis gręžinys. Šaltinis yra „paslėptas“ po apie 1,0  m skersmens gelžbetoniniu žiedu, o vanduo slūgso arti žemės paviršiaus. Virš šaltinio įrengtas stogelis. Vandenį naudoja greta esančio paplūdimio lankytojai ir trumpam poilsiavietėje apsistoję keliautojai. Vanduo be skonio ir kvapo, šaltas (T – 8,2 °C), pH = 6,88, Eh – -13,3 mV.  Vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų. Šaltinio vanduo labai kietas. Bendrasis vandens kietumas siekia 11,27  mg-ekv/l. (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos)

Panemunio šaltinis trykšta Nemunėlio upelio dešiniojo kranto salpinėje terasoje, Panemunio dvarvietės šiaurės vakarų papėdėje. Virš šaltinio pastatyta pavėsinė, jos viduryje – šaltinio rentinys, uždengiamas rakinamu dangčiu. Vanduo teka vamzdeliu į Nemunėlio pusę. Su šio šaltinio sakralumu siejama briedžio devyniašakiais ragais galva, buvusi prikalta Panemunio bažnyčioje virš durų. Devyniašakio briedžio galvos paveikslas yra prikaltas ir virš įėjimo į pavėsinę. Vanduo bekvapis, jaučiamas sunkiai nusakomas skonis. Šaltas (temperatūra – 8,2 °C, pH = 7,25, Eh = 242, SEL = 1029 µS/cm, ištirpusio deguonies koncentracija – 3,28 mg/l (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos). Pasakojama, kad kitados iš šaltinio atsigėręs briedis pagijo. Vėliau, nusipirkęs pirmąjį apylinkėse medžioklinį šautuvą, jį sumedžiojo grafas Krasickis. „Dėl šio įvykio kilo didelis gyventojų bruzdėjimas. Žmonių nusiraminimui to nušauto briedžio galva ir ragai buvo pakabinti Panemunio bažnyčioje virš durų, o ant tų ragų dar pastatė Panelės Švenčiausios statulėlę. Tiesa, grafas vėliau persišovė koją ir sau, jos neteko, o netrukus mirė. Ragai buvę labai dideli ir šakoti. Deja, 1915 m., degant bažnyčiai, sudegė ir jie. Šaltinis gausiai lankomas Švč. Trejybės atlaidų dieną: „Vandenį žmonės laiko šventu: geria, gydosi… Ypač ten daug žmonių renkasi per Šv. Trejybę ir Žolinę.“ (Vaitkevičius, 2006).

MIŠKAS, LEVANDOS, PAUKŠČIŲ GARSAI IR JŪS. Ar kada vaikščiojot basomis čiobrelių pieva, rankomis braukdami per smilgas? Pušų ošimas, levandų aromatas ir miegas lyg pievoje su žiogais. Verta, tikrai verta patirti! Čia nėra ežero, upės ar „inksto” formos balos, bet turim romantišką lauko vonios kambarį, su tyru pušų šaknų skalaujamu vandeniu. Turim laužavietę, tris skirtingas terasas, lauko virtuvėlę su kava/arbata skirta Jums. Kviečiu pabūti ir būti čia ir dabar, pajausti laiką ir jaukų paprastumą. Štai ko reikia, iš tikrųjų mūsų sieloms ir akims – susitikimo su savimi ir pušyno žalumo.

Tai naujai sukurta „off grid“ tipo poilsio erdvė gyvenamos sodybos teritorijoje prie tvenkinio. Ji yra Rokiškio rajone netoli Sartų ežero su patogiu privažiavimu. Tai jauki poilsio erdvė gamtos apsuptyje, skirta ramiam poilsiui, pabėgimui nuo civilizacijos, kur nėra įprasto komforto, bet yra viskas, ko reikia tobulam laikui gamtoje. Apsistoti galima palapinėse ar indėniškame tipyje su ugniakuru, ištisus metus. Tipyje pajusite indėnišką dvasią, tai ypatinga, sakrali erdvė, padedanti pajusti visas stichijas iš arti, išgirsti Gamtą, sugrįžti į Save, prie tikrųjų vertybių ir savo šaknų. Čia neprailgs laikas šaudant lanku, užsiimant oro joga, plaukant irklentėmis ar valtele, kaitinantis pirtelėje ar mėgaujantis kubilo teikiamais malonumais. Mėgstantiems aktyvesnį poilsį galime pasiūlyti plaukimus baidarėmis Kriaunos upe bei įvairius plaukimo maršrutus Sartų ežere. Jame galėsite plaukioti ne tik baidarėmis, bet ir irklentėmis, vandens dviračiu ar išplaukti į smagią žvejybą su valtimi žvejų ypatingai pamėgtuose Sartuose.

Poilsio vietos gamtoje Rokiškio rajone. PRIMENAME: Stovyklavietės – tai poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga. Poilsiavietės – tai teritorijos, skirtos laikinai apsistoti be nakvynės. Atokvėpio vietos – tai trumpam poilsiui be nakvynės skirta vieta, kurioje gali būti įrengiama mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų, paprastai be laužaviečių.  

Grumbinų kalnas (alkakalnis) yra aukščiausia Jūžintų seniūnijos vieta, senojo tikėjimo šventvietė. Viršuje išsiskiria maždaug 50×100 m dydžio plokščia aikštelė, apaugusi medžiais. Pagal legendą, ant kalno vaidilutės kūrendavo ugnį. Nors dabar aikštelė apsodinta, bet pasakojama, kad pakraščiuose vietomis buvo laiptai, kuriais buvo lipama į kalną. Grumbinų alkakalnis tai atskira, maždaug 220 m ilgio ŠV-PR kryptimi ir apie 130 m pločio, vidutinio statumo 9-13 m aukščio šlaitais, bei lygiu apie 120×60 m dydžio viršumi, kalva, iš visų pusių supama nežymiai banguotų vietomis pelkėtų lygumų; teritorija apardyta ariant, kasant duobes, šiuo metu neardoma – apaugusi mišku.

Puiki vieta skubantiems ir norintiems greitai bei skaniai pavalgyti. Siūlome kebabus, traškias bulvytes ir kitus užkandžius. Užsukite ir pasiimkite gardžius pietus ar vakarienę su savimi!

Svečiams siūloma naudotis terasa, nemokama automobilių stovėjimo aikštele ir belaidžiu internetu. Svečių namuose yra plokščiaekranis televizorius. Svečių namuose suteikiami rankšluosčiai ir patalynės užvalkalai. Apgyvendinimo įstaigoje nerūkoma.

Šiuose apartamentuose yra terasa, nemokama privati automobilių stovėjimo aikštelė ir nemokamas belaidis internetas, plokščiaekranis televizorius. Apartamentuose – 1 miegamasis, pilnai įrengta virtuvė ir 1 vonios kambarys. Apartamentuose nerūkoma.

Antanašė labai sena dvarvietė. XVIII a. ji priklausė Bilevičiams, Morikoniams, galiausiai tapo vienu didikų Romerių giminės lizdų. Pirmasis šios giminės atstovas, apsigyvenęs Antanašėje buvo žymus visuomenės veikėjas Mykolas Juozapas Romeris (1776-1853). Po jo mirties paveldėtame dvare apsigyveno iš tremties sugrįžęs Edvardas Jonas Romeris (1806-1878). Pirmoji Romerių sodyba sudegė 1855 m. Edvardas Jonas Romeris pastatė naują mūrinį rūmą, susidedantį iš dviejų dalių. Pastato vaizdą šioje akvarelėje užfiksavo Alfredas Romeris (1832-1897), vienas iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas. Rūmai labai paprastos architektūros, be kokių nors ypatingų dekoro elementų. Vienintelė jų puošmena – neogotikinis bokštas (XX a. nugriautas). 1878 m. mirus Edvardui Jonui Romeriui, dvarą paveldėjo jo sūnus Bronislovas (1856-1899). Po šio ankstyvos mirties Antanašės valdos atiteko jo vaikams. Sovietmečiu rūmai priklausė kolūkiui. Juose buvo įsikūrusi kolūkio administracija, kultūros namai, biblioteka. Šiuo metu Antanašės dvaras priklauso privačiam asmeniui. Dvaro šeimininkai dėkoja už supratingumą ir pagarbą privatumui.

Įrengta persirengimo kabina, tiltas į tvenkinį, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelė, pėsčiųjų takai, paplūdimio tinklinio aikštelė. Yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Vieta pažymėta informaciniu ženklu, yra lankytojų elgesio taisyklės. Įrengta maudykla, vaikai joje maudytis turėtų tik prižiūrimi suaugusiųjų. Įrengtas lieptas į vandenį, persirengimo kabina, yra pavėsinė, yra lauko baldų: stalas, keletas suolų, laužavietė, šiukšliadėžės ir šunų išmatų šiukšliadėžė, supynės, tinklinio aikštelė, lauko tualetas. Yra automobilių stovėjimo aikštelė. Galima žvejoti laikantis mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašu.

Įrengta maudykla, vaikai joje maudytis turėtų tik prižiūrimi suaugusiųjų. Yra persirengimo kabinos, yra pavėsinė, yra lauko baldų: stalas, keletas suolų, šiukšliadėžės, laužavietė. Automobilių stovėjimo aikštelės nėra. Galima žvejoti laikantis mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašu.

„Obelių malūnas“, tai žavus ir jaukus restoranas, įsikūręs unikalioje vietoje. Čia galėsite mėgautis tiek kava ir desertais, tiek užkandžiais ir karštais patiekalais.

Pačiame Rokiškio miesto centre šalia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios galite rasti šviežių karštų lietuviškų patiekalų, kavos, pilstomos giros, gaiviųjų gėrimų. Neringos svetainėje galite pavalgyti vietoje arba maistą išsinešti. Priimami užsakymai šventėms ir gedulingiems pietums.

Grafų Tyzenhauzų atminimą įamžino Rokiškio rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi „Architektūros linijos“ komanda – ne vieną apdovanojimą pelnęs architektas Gintaras Čaikauskas ir kraštietis Faustas Lasys. Jų darbas Tyzenhauzams atminti pavadintas „Legenda“ ir remiasi nuo seno Rokiškyje sklandančia istorija apie paslaptingą požemį, tunelį, jungiantį dvarą su bažnyčia. Jį neva įrengę grafai Tyzenhauzai. Kaip atidengiant paminklą kalbėjo Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, per penkerius metus, kuriuos vadovauja rajonui, jis yra sakęs daugybę kalbų įvairiomis progomis, tačiau labiausiai jaudinantis momentas yra būtent šis. Pagaliau atiduota pagarba Rokiškio miesto kūrėjams, mecenatams grafams Tyzenhauzams. Meras dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios idėjos sumanymo ir įgyvendinimo. Priminė, kad už idėjos atsiradimą turime būti skolingi visuomeninei organizacijai „Tyzenhauzų paveldas“ ir buvusiam jo pirmininkui Raimondui Sirgėdui, kuris ne vienerius metus beldėsi į merų duris, kol pagaliau buvo išgirstas. Pagaliau padėkos skolą Tyzenhauzų šeimai rokiškėnai grąžino. Architektas G. Čaikauskas pasidžiaugė, kad Rokiškis drąsiai priėmė iššūkį statyti avangardinės architektūros paminklą, kurį prilygino aisbergui – nors ir nedidelį savo apimtimi, bet gilų prasme ir turiniu. Rokiškėnai žvelgdami į vieną iš jos plokščių, tarsi žvelgdami į praėjusius laikus, į mistinį tunelį, mato save – šiandieninio Rokiškio kūrėjus. Iš Rokiškio kilęs architektas F. Lasys sakė, kad visuomet smagu grįžti namo, bet, kai gali grįžti […]

Pakriaunys – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Kriaunų, prie Kriaunos upės. Apgriuvęs vandens malūnas. Stūkso Pakriaunio akmuo su trimis „velnio pėdomis“. Vandens malūnas – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, vandens kinetinę ar potencinę energiją verčiantis mechanine − sukimo momentu. Naudojamas vandens ratas ar vandens turbina. Šie įrenginiai naudoti miltams malti, metalo apdirbimo, tekstilės pramonėje. (nuotrauka skolinta)

Įrengtas lieptas į vandenį, persirengimo kabina, supynės. Galima žvejoti įsigijus žvejo bilietą, išnuomotas vandens telkinys.

Įrengta maudykla. Įrengtas lieptas į vandenį, persirengimo kabina, tualetas, yra lauko baldų: stalas, keletas suolų. Laužavietės vieta. Yra įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė pažymėta KET ženklu. Galima žvejoti laikantis mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo, uogauti, grybauti, vaikščioti miško takais.

Įrengta maudykla, automobilių stovėjimo aikštelė. Yra stalas su dviem suolais, persirengimo kabina, vaikų žaidimo aikštelė, šiltuoju metų laiku veikia biotualetas. Galima žvejoti turint žvejo bilietą. Galima būti su gyvūnais prižiūrint šeimininkams.

Poilsiavietėje yra vaikams patogi maudykla, lieptas į vandenį, suoliukai, stalas, stoginė, lauko tualetas. Yra automobilių stovėjimo vieta, laužavietė. Galima žvejoti su žvejo bilietu. Leidžiama būti su gyvūnais. Už gyvūnus yra atsakingi šeimininkai.

Smagu Šventąja plaukti su baidarėmis. Yra puiki tinklinio aikštelė. Galimybė rengti orientacinio sporto varžybas. Žvejams, grybautojams, uogautojams – upė ir didžiulis miškas. Vasaros vakarais gera sėdėti prie laužo ir bendrauti su draugais. Sudarytos galimybės dalyvauti vaikams ir jaunimui su fizine negalia. Vienu metu gali ilsėtis 16 asmenų. Sukurta infrastruktūra tinkama vasaros stovykloms organizuoti. Kviečiame stovyklautojus į Rokiškio rajono administracijos Jūžintų seniūnijos poilsiavietę prie Šventosios upės. Paslaugos teikiamos tik biudžetinėms, viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms.

Įrengta maudykla patogi vaikams, taip pat yra lieptas į vandenį, suoliukai, stalas, persirengimo kabina, šašlykinė, automobilių stovėjimo aikštelė, tinklinio aikštelė, vaikų žaidimų aikštelė.

Yra paplūdimys, lieptas į vandenį, pavėsinės, staliukai, suolai, persirengimo kabina, supynės vaikams ir laužavietės. Įrengta aikštelė automobiliams, taip pat valčių nuleidimo vieta ir galimybė žvejoti. Greta yra tinklinio aikštelė, krepšinio stovas.

Nuostabi vieta praleisti laiką gamtoje su savo artimiausiais žmonėmis. Yra viskas ko reikia turiningam, įdomiam laisvalaikiui ir daugiau! Labai tinka ir žvejybos mėgėjams, nes ežere pilna skanios žuvies, kurią galima išsirūkyti vietoje. Našio Kempingą rasite prie Našio ežero, Rokiškio raj., Obeliu sen., Antanašės km. Žveju g. 22. ✔️Namukai pritaikyti iki 4 asmenų ✔️Namuke rasite virdulį ir elektrinę plytelę ✔️Namukai turi reikalingus įrankius – indus, patalynę ✔️Yra kubilas ir sauna (papildomai – kaina nuo 50 euru) ✔️Dvigulės lovos, sofos lovos ✔️Kondicionierius ✔️Žuvingas ežeras ✔️Šašlykinė ✔️Tualetas ir dušas bendro naudojimo patalpoje ✔️Šaldytuvas (bendro naudojimo patalpoje) ✔️Bendro naudojimo patalpa su biliardo stalu ✔️Vandens dviratis, irklentė, valtis, baidarė PRIIMAMA:  PALAPINES IR KEMPERIUS ATVYKIMO/IŠVYKIMO LAIKAS  DERINAMAS PAGAL UŽIMTUMA

Dviragio slėnis – privati stovyklavietė Dviragio ežero pakrantėje, Rokiškio rajone. Stovyklavietėje netrūksta veiklų: lankytojai atvykę į stovyklavietę ras tentais dengtą, elektrifikuotą pavėsinę, talpinančią iki 18 asmenų, vakare apšviestą poilsiavietės teritoriją, pavėsinės baldus, židinį, šašlykinę, iešmus, groteles, malkas, laužavietę, lieptą, tualetą, valtį. Tačiau tai ne viskas: turime partnerius, kurie papildomai gali pasiūlyti kubilo, bei mobilios pirties nuomą stovyklavietėje. Taip pat galime suorganizuoti pramoginį plaukimą plaustu Dviragio ežere, aplankant istorinę vietą – Salų dvarą. Plaukimo metu galima kepti maistą, maudytis, ilsėtis, o norui esant ir šokius suorganizuoti. Nauji potyriai stovyklavietės svečiams įstringa ilgam. Dviragio slėnis išskirtinis savo privatumu, stovyklavietė nuomojama tik vienai šeimai ar kompanijai, todėl svečiai gali susikurti sau tokį poilsį, kokio nori, netrukdomi pašalinių žmonių. Dar vienas stovyklavietės privalumas – ji įkurta vos 2 kilometrai nuo itin gražaus Salų miestelio, kuriame galima rasti ir kitų pramogų.

Rokiškyje, pačioje centrinėje miesto dalyje, įsikūrusiuose apartamentuose „Square apartments“ siūlomos aukšto lygio apgyvendinimo paslaugos. Apartamentuose įrengta virtuvė, kondicionieriai, 2 metrų pločio lova ir papildoma ištiesiama sofa. Jūsų patogumui – plokščiaekraniai televizoriai ir vonios kambariai su dušais, nemokamais higienos reikmenimis ir plaukų džiovintuvais. Taip pat yra šaldytuvas, orkaitė, mikrobangų krosnelė ir elektrinis arbatinukas. Butas yra Nepriklausomybės aikštėje – virš kavinės ,,Pupelė“, su privačia parkavimo vieta automobiliui ***Išrašomos sąskaitos – faktūros. Daugiau informacijos paspaudus mygtuką rezervuoti.

Rokiškio mieste esanti pramoginė veikla „Rokiškio Kriaušės: kviečianti išbandyti savo jėgas ir parungtyniauti tarpusavyje! Šią pramogą siūlo daugumoje renginiuose, festivaliuose ar privačiose šventėse . Savo veiklą pradėję tik šiemet(2023) jau spėjo aplankyti jau virš dvylikos miestų! „Žiobiškis, Obeliai, Pandėlys, Jūžintai, Palanga, Kaunas, Biržai, Visaginas, Zarasai, Kavoliškis, Dusetos, Laibgaliai, Kazliškis,  tai mūsų aplankyti miestai, ir tai dar tik pradžia !” – Sako įkūrėjai „Rokiškio kriaušės”. Lankėsi ir viename didžiausių Lietuvoje rengiamų muzikos festivalių – Karklė 23′ Kelis kartus svečiavosi ir pramoginių nestandartinių kovų renginyje ,,Jungle King” Dalyvavo ir sparčiai populiarėjančiose krepšinio 3×3 turnyruose ! Ant kiekvienos kriaušės puikuojasi Rokiškio užrašas. Taip pat įkūrėjai planuoja turėti ir Rokiškio miesto herbą ant kriaušių šono ! Rokiškio kriaušės yra tikri savo miesto patriotai, todėl visur skelbia Rokiškio vardą! Kontaktai: Instagram: Rokiškio Kriaušės (@rokiskiokriauses) • Instagram photos and videos Facebook: Facebook

Savarankiškas pažintinis maršrutas dviračiais po Jūžintų ir Kamajų seniūnijas. Maršruto ilgis apie 60 km. Kelio danga – asfaltas ir žvyrkelis. Kelionės trukmė – nuo 3 iki 8 val. Salos. Didingos istorijos ir romantiškomis legendomis apipintos Salos (Kamajų sen.) – vienas unikaliausių ir gražiausių šalies kampelių: Dviragio ežero saloje (didžiausia ežero sala Lietuvoje – 73 ha) įsikūręs miestelis savo kontūrais – tarsi miniatiūrinė Lietuva, pasipuošusi neoklasicistinio stiliaus dvaru, menančiu didikų Kęsgailų, Radvilų, Morikonių ir grafų Tyzenhauzų gyvenimą. Pagal architekto Georgo Vernerio projektą nauja dabartinė Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia baigta statyti 1888 m. Statybą parėmė grafienė Marija Tyzenhauzaitė – Pšezdeckienė. Labai įdomus, gražus ir originalus bažnyčios interjeras: mediniai gotikinio stiliaus skliautai. Čia yra ir vienas seniausių Lietuvos parkų, stebinantis milžiniškomis tuopomis, o didikų laikais garsėjęs žvėrynu ir jame gyvenusiais lokiais. Dvaro rūmuose įsikūrusi Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencija svečiams siūlo įvairius užsiėmimus ir pramogas. Dvaro kavinėje galima papietauti ar pasimėgauti Nerijaus ledais. Telefonas pasiteiravimui +370 605 57502 GPS koordinatės 55.811752442921, 25.368112455997 Kamajų miestelio istorijos, poeto ir kunigo Antano Strazdo interaktyvus muziejus, kuris įrengtas ne kur kitur, o tos pačios Kamajų bažnyčios, kurioje kunigavo garsusis dvasininkas, šventoriuje, čia muziejui pritaikyta nedidukė koplyčia. Taip pat galite aplankyti paminklą skirtą Strazdui ir jo kapą. […]

Aukšto lygio apgyvendinimo paslaugas Rokiškyje. Visuose apartamentuose įrengtos virtuvės, kondicionieriai, 2 metrų pločio lovos ir papildomos ištiesiamos sofos. Butai yra prie L. Šepkos parko ir Nepriklausomybės aikštėje – virš kavinės ,,Pupelė“ su privačiomis parkavimo vietomis automobiliams. Išrašo sąskaitas – faktūras.   Daugiau informacijos rasite paspaudę mygtuką rezervuoti.

Autobusiukas 8 vietų, pritaikytas vežti žmones, turinčius judėjimo negalią.