Renginiai Rokiškio rajone balandžio mėnesį
Rokiškio krašto muziejus Balandžio 4 d. 11, 13, 15 val. kiaušinių marginimo edukacija MARGUTI, RIEDĖK – PAVASARĖLI ATSKUBĖK Balandžio 11 d. 13 val. knygos DIDYSIS KAMINAS, ARBA DVARO VIRTUVĖ PRISTATYMAS ir susitikimas su autoriumi Mariumi Daraškevičiumi Balandžio 19 d. 15 val. Kazimiero Jakučio albumo PASAULIS PERPUS pristatymo koncertas Balandžio 24 d. 12 val. Diskusija „Teisė ir teisingumas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: kelias į Gegužės 3-iosios konstituciją“ Balandžio 24 d. 16 val. MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ parodos atidarymas ir pristatymas PARODOS Olego Ribikausko lėlių paroda MEDŽIO DVASIOS. Edukacija parodoje SVEČIUOSE PAS PASLAPTINGĄJĮ LĖLININKĄ 5–10 m. vaikams užsakoma tel. 0 615 44586 Jolantos Gegelevičiūtės kūrybos darbų paroda LAIPTAI Į TYLĄ Vytauto Kuso (Palanga) dirbinių iš kiaušinių lukštų paroda IŠ LUKŠTO Į MENĄ Paroda apie vėjo malūnus IR VĖJAS JAM PASAKĖ Kriaunų muziejuje Ričardo Čečio tapybos darbų paroda AVATARAS Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose Tautodailininkų Virginijos Jurevičienės, Gitos Kolosovienės, Albino Šileikos, Nojaus Žusino ir Eriko Čypo kūrinių paroda VERPSTĖS VIRSMAS: NUO DROŽINIO IKI KARPINIO Rokiškio kultūros centre Balandžio 2 d. 18 val. Kino filmas ZITAI Balandžio 7 d. 18 val. Kino filmas JŪRŲ SLIBINAS, NEMOKĖJĘS PLAUKTI Balandžio 9 d. 18 val. DŽORDANOS BUTKUTĖS koncertas Balandžio 14 d. 18 val. Kino filmas ŠEIMA Į GAMTĄ (N-13) Balandžio 16 […]
Geriausia 2025 m. amatininkė – rokiškietė Alė Deksnienė!
Gruodžio 4-ąją vykusioje iškilmingoje Žemės ūkio ministerijos organizuotoje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“, mūsų krašto tradicinių amatų meistrė Alė Deksnienė pelnė aukščiausią įvertinimą! Žemės ūkio ministerija ją išrinko sėkmingiausia 2025 metų tradicine amatininke! Amatininkei įteikta padėka ir ŽŪM premija už tradicinio vilnos ir milo vėlimo amato puoselėjimą, jo populiarinimą, amato perdavimą jaunajai kartai. Nuoširdžiai sveikiname Alę Deksnienę su šiuo pelnytu įvertinimu! Dėkojame už Jūsų kantrybę, meilę amatui ir už tai, kad garsinate Rokiškį visoje Lietuvoje.
Projektas ,,Kalbanti Panemunėlio krašto istorija“
Kunigas Jonas Katelė yra ne tik Panemunėlio krašto, bet ir visos Lietuvos legenda. Jis, prisaikdintas vyskupo Motiejaus Valančiaus, paaukojo savo gyvenimą ir kitus bendraminčius telkė taikos priemonėmis kovoti dėl Lietuvos valstybės kertinio akmens – gimtosios kalbos išsaugojimo. Šio žmogaus pastangų dėka Panemunėlio miestelis tapo visos Aukštaitijos dvasinio ir kultūrinio atgimimo vieta. Klausimas, ar reikia skleisti ir puoselėti kunigo J.Katelės atminimą? Tikime, kad didžioji visuomenės dalis atsakytų, kad privalome būtinai tai daryti. Šiandien kunigo J.Katelės atminimas likęs ne tik žmonių prisiminimuose, parašytuose straipsniuose, pastatytuose spektakliuose – jis matomas prie kapo, Šv. Juozapo Globos bažnyčioje, ir, svarbiausia, mažame muziejuje. Jis buvo įkurtas kunigo, švietėjo Jono Katelės paramos ir labdaros fondo (valdytojas Leonardas Šablinskas), siekiant išsaugoti šio žmogaus atminimą bei supažindinti lankytojus su kultūrine, švietėjiška ir dvasine veikla. Ypač vasaromis čia užklysta ekskursijos, pavieniai lankytojai, piligrimai. Todėl svarbu, kad nors ir privatus muziejukas turėtų išlikti gyvas. Puoselėjant ir skleidžiant bet kokį Rokiškio krašto istorinį atminimą, būtinas geranoriškas, nuoseklus bendradarbiavimas su kultūros ir švietimo įstaigomis. Šiandien šį reiškinį skirtingai supranta ir vertina kultūros lauke dirbantys žmonės. Iš naujo pradėjus rinkti buities-etnografijos eksponatus, iškart atsirado geranoriškų žmonių, kurie juos mielai dovanoja ar paskolina. Už visapusišką pagalbą esame dėkingi Panemunėlio miestelio bendruomenės nariams Daliai ir Remigijui […]
Pusryčių vietos Rokiškyje
Ieškote kur papusryčiauti Rokiškio mieste? Jūsų dėmesiui, kelios vietos, kuriose tiekiami pusryčiai: Kavinė „Pagunda” – čia papusryčiauti galite kiekvieną darbo dieną nuo 7:30, Respublikos g. 45 Kavinė „Neringos svetainė” – darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 8:00, Nepriklausomybės a. 4 Restoranas „Pesto” – vėlyvieji pusryčiai savaitgaliais, nuo 11:00, Taikos g. 10 Kavinė „Pipirini pizza” – vėlyvieji pusryčiai savaitgaliais 10:00-15:00 val., Respublikos g. 111B Skanaus!
Keičiamas TIC darbo laikas
Nuo 2025 m. spalio 1 d. keičiamas Rokiškio turizmo informacijos centro darbo laikas: Nuo spalio mėn. dirbame: I-V 9:00 – 18:00 VI 10:00 – 17:00 VII Nedirbame
„PENKIŲ KŪRĖJŲ KELIAS“
Sertifikuotas regioninis Lietuvos kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“ Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, – jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas, jų atminimą įprasminančius ženklus, gyvenimą, kūrybą menančių vietovių visumą. Per tris savivaldybes – Biržų, Panevėžio ir Rokiškio – vingiuojantis Kultūros kelias sujungia objektus ir pagal gyventą laikmetį, ir pagal kūrybos aspektus. Paraišką vertino Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo paraiškų vertinimo ekspertų komisija, paraiškos teikėjui – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai išduotas Kultūros kelio Lietuvoje sertifikatas. Penkių kūrėjų kelias – tai naujas būdas pažinti Aukštaitijos meno ir kultūros šviesulius: Juozą Miltinį, brolius Juozą ir Alfonsą Keliuočius bei brolius Joną ir Adolfą Mekus. Visi jie yra susiję su Aukštaitija, tiksliau – su Panevėžio, Rokiškio ir Biržų kraštu. Tai šiuolaikiniai kūrėjai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos kultūrai ir menui bei jo sklaidai užsienyje. Jonas ir Adolfas Mekai yra pasaulinio garso kino menininkai. Juozas ir Alfonsas Keliuočiai – žymūs tarpukario Lietuvos kultūros veikėjai ir leidėjai, Juozas Miltinis – šiuolaikinio Lietuvos teatro pradininkas ir puoselėtojas. Kaip teigia Kultūros […]
Virtualus turas po Rokiškio dvarus ir palivarkus
Ilgus šimtmečius Lietuva buvo dvarų kultūros valstybė. Iš jų sklido mokslo, meno, architektūros ir kitų veiklų raidos tendencijos, todėl iki šių dienų išlikę dvarai ir jų fragmentai yra ne tik gyvas mūsų ryšys su praeitimi, bet ir vienos populiariausių lankytinų vietų. Prižiūrėtus, išpuoselėtus ar jau apleistus ir apgriuvusius dvarus galima išvysti beveik kiekviename Lietuvos kampelyje. Rokiškio rajone šiuo metu yra išlikę apie 20 dvarų sodybų ar jų fragmentų, net 18 iš jų yra saugomi valstybės. Siekdami įamžinti vis dar išlikusius dvarus, Rokiškio krašto muziejus, bendradarbiaudamas su Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centru bei Rokiškio kultūros centru sukūrė virtualų turą po 10 Rokiškio rajono dvarų ir jų fragmentų. Virtualus turas „Rokiškio krašto dvarai ir palivarkai“ – tai interaktyvi edukacinė kultūros paveldo pažinimo priemonė. Turo pagalba lankytojai gali virtualiai aplankyti dvarus, iš oro ar nuo žemės apžiūrėti dvarų sodybų pastatus ir aplinką, susipažinti su lankomų objektų istorija, išgirsti įrašytus pasakojimus. Virtualų turą po Rokiškio rajono dvarus galite rasti Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centro bei Rokiškio krašto muziejaus internetiniuose puslapiuose. Virtualaus turo sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė.
Rokiškis – 10 netikėtų faktų apie jį
Pačiuose Lietuvos šiaurės rytuose – nuostabus Rokiškio kraštas kupinas įvairovės bei kontrastų. Čia ir 27 piliakalniai ir pilkapiai, 19 bažnyčių ir 5 cerkvių ansambliai, 17 dvarų sodybų. Gausu istorijos ir kultūros paminklų – ne tik vietinės, bet ir valstybinės ar net pasaulinės reikšmės kaip pavyzdžiui – UNESCO paveldo Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas. Rajonas didžiuojasi turėdamas net 2 EDEN (Europos turizmo traukos vietovė) projekte nominuotus objektus, tai Rokiškio dvaro sodyba (2011 m., 1 vieta) ir Ilzenbergo dvaras (2018 m., 2 vieta). Likimas su Rokiškiu susiejo ne vieną iškilią giminę ar asmenybę – kunigaikščius Krošinskius, grafus Tyzenhauzus ir Pšezdieckius, rašytojus P. Širvį, A. Strazdą, A. Rūtą, dailininkus J. Vienožinskį, M. Bišiūnienę ir jos sūnų R. Z. Bičiūną, R. Gailiūną, muzikus R. Lymaną, K. Petrauską, choreografą Mantą Svirskį, kino režisierių Justiną Krisiūną, vasaros rezidenciją turėjo ir Mykolas Romeris ir dar daug kitų. Rokiškio kraštas didžiuojasi savo ilga istorija. Laiko tėkmė realius įvykius pavertė legendomis arba juos visai nugramzdino į praeitį. Taigi, toli toli, seniai seniai… Norite išgirsti pikantiškų istorijų, legendų su prieskoniais, apie lobius, tunelį, amžiną meilę – atvažiuokite. Rokiškėnų svetingumas sušildo. Čia vyksta daug mažų, nekasdieniškų stebuklų, kurių taip reikia kiekvienam iš mūsų. Rokiškis, tai mažytė Lietuva… o dabar ar žinojote, […]
RENGINIAI
Verpstės virsmas: nuo drožinio iki karpinio
Paroda VERPSTĖS VIRSMAS: NUO DROŽINIO IKI KARPINIO Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose, sausio 28 – balandžio 17 Tautodailininkų Virginijos Jurevičienės, Gitos Kolosovienės, Albino Šileikos, Nojaus Žusino ir Eriko Čypo kūriniai
Paroda MEDŽIO DVASIOS
Olegas Ribikauskas – tautodailininkas, medžio drožybos meistras, kurio kūrybos pagrindas – pagarba lietuvių tradicijai, gamtai ir simbolinei pasaulėjautai. Menininko darbai pasižymi liaudiškos plastikos ir subtilios simbolikos dermėmis, kruopštumu bei ornamentika. Kūryboje vyrauja mitologiniai, religiniai ir tautiniai motyvai, kuriuose medis tampa ne tik medžiaga, bet ir gyva atminties forma. Menininkas kuria taip, lyg medžiaga pati kalbėtų: iš pirmapradės medžio materijos gimsta būtybės, turinčios savo istorijas, aprangą, atributus ir charakterį. Kiekviena lėlė atskleidžia ne tik profesiją ar personažą – batsiuvį, puodžių, kaminkrėčio ar kario figūrą, bet ir gyvos kultūros sluoksnį, kuriame susilieja pasaka, kūryba ir laisvė. Gyvenimas gamtos apsuptyje – ant Čičirio ežero kranto – formuoja menininko santykį su laiku, cikliškumu ir žmogaus vieta pasaulyje. O. Ribikausko drožiniai jungia paprastumą ir metaforą, kasdienybę ir sakralumą, kviesdami žiūrovą į nekasdienį dialogą. Paroda kviečia sustoti prie šių personažų pasaulio ir užduoti savo klausimus: kokios istorijos slypi išdrožtuose veiduose? Ką reiškia būtybė, kuri gyvena ne tik pasakoje, bet ir mūsų kasdienybėje? Ir kaip kūryba virsta laisve būti savimi ir būti matomam? Lėlės čia nėra tik objektai – jos yra autorinės vizijos ir laisvos kūrybos liudininkės, paverstos į medžio, audinio ir istorijos tikrumą. Lėlė dažnai suvokiama kaip tarpininkė tarp vaikystės, pasakos, vaizduotės ir suaugusiojo tikrovės. Šioje […]
Paroda LAIPTAI Į TYLĄ
Dailininkės Jolantos Gegelevičiūtės paroda „Laiptai į tylą“ kviečia žiūrovą panirti į būseną, kurioje laikas praranda kryptį, o judėjimas tampa vidiniu procesu. Tai vizualus pasakojimas apie kelią, kuris nėra linijinis ar aiškiai apibrėžtas, apie ėjimą be žemėlapio ir be iš anksto numatyto tikslo. Čia svarbus pats buvimas kelyje – sustojimai, pasikartojimai, abejonės ir tylūs lūžiai. Laiptai parodoje tampa universaliu žmogaus patirties simboliu, jungiančiu fizinį judesį su dvasiniu virsmu. Pirmojoje parodos erdvėje skleidžiasi nesvarumo patirtis – būsena tarp pradžios ir pabaigos, kai asmeninė tapatybė dar neužgimusi, o gal jau išsitrynusi. Nors prie konkretaus, fizinio pasaulio įpratęs mūsų žvilgsnis ieško atskaitos taško, jo neradęs, mokosi judėti kartu su švelniais potėpiais ir įsiklausyti į tylą. Antrojoje parodos dalyje išryškėja ritualo ir gravitacijos temos. Numanomos pakopos, ornamentiniai ritmai, įtraukiančios spiralės kalba apie nuolatinį kilimą ir leidimąsi. Vis tik menininkė įspėja, kad laiptai savaime nejuda – judame tik mes. Kartais judėjimą lemia valia, o kartais – užvaldančios ar atstumiančios jėgos. Kampuoti, itin ryškūs darbai žymi nusileidimą, priverstinį krypties pokytį.Paskutinėje parodos dalyje koncentruota spalvų ir formų įtampa atlėgsta, tačiau horizonte jau kyla nauji tikslai, matyti kalnų siluetai. Šie kūriniai, įkvėpti autorės kelionės į Japoniją, atsiremia į šios šalies kultūrai būdingą kasdienybės ritualizavimą – žvilgsnį į sodą, arbatos […]
Paroda IŠ LUKŠTO Į MENĄ
Kiaušinis – tobula forma. Uždaras pasaulis, kuriame telpa pradžių pradžia. Šioje parodoje lukštas ne slepia, o atsiveria. Jis išpjaustomas, išlengvinamas, paverčiamas ažūrine architektūra. Baltas paviršius tampa tyla, o kiauraraštis – šviesos taku. Viduje atsiranda miniatiūros, veidrodėliai. O kai kur – vabzdys, sustabdytas laike. Tarsi mažas memento, kuriame gimsta lengva barokinė nuojauta – grožis, kuriame slypi trapumo ir laikinumo suvokimas. Kiaušinio lukštas čia tampa ne tik simboliu, bet ir medžiaga, į kurią menininkas pažvelgia kaip į naują kūrybos erdvę. Kiekvienas kiaušinis – mažas pasaulis, laikomas delne, bet talpinantis kur kas daugiau, nei leidžia jo mastelis. Trapius kiaušinių lukštus menininkas Vytautas Kusas paverčia netikėtais meno kūriniais. Kiaušinių lukštus jis išpuošia originaliais graviruotais ornamentais, dekoruoja tapytomis miniatiūromis, dalis jų švyti iš vidaus. Kai kurie kiaušiniai paversti šviestuvų gaubtais ar atsidarančiomis mažomis dėžutėmis. Menininko kolekcijoje yra ir kiaušinis, kurio lukšte išgręžta dešimtys tūkstančių skylučių – taip atskleidžiant, kaip trapi forma gali virsti itin sudėtingu ornamentu. „Šį pomėgį atradau labai netikėtai. Stovėjau prie staklių ir draugas man į delną įdėjo žąsies kiaušinį. Tuomet jį apžiūrėjau ir nusprendžiau pabandyti papuošti. Iš pradžių niekam nesigyriau – pats žiūrėjau kas vyksta su kiaušiniu, ar jis pasiduoda. Ir pasidavė. Šiandien jau net vieną mokinį turiu“, – pasakoja V. Kusas. Parodoje […]
Pavasarinė mugė
🌸 Balandžio 14–15 d. Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje šurmuliuos Pavasarinė mugė!
Gačionių dvaro 430-ojo sezono atidarymas
Gačionių dvaro 430-ojo sezono atidarymas – jau gegužės 9 d.Istorinėje dvaro erdvėje skambės pianisto Kasparo Uinsko atliekami F. Chopin 24 preliudai — tai bus pirmasis naujojo Gačionių dvaro koncertinio fortepijono „Steinway D“ koncertas.Vakaro metu taip pat bus atidaryta Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms skirta jubiliejinė tapybos darbų paroda iš privačios Gačionių dvaro kolekcijos, kurią pristatys menotyrininkė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė.Prekyba bilietais prasidės kovo 20 d. www.gacioniudvaras.lt/renginiai/
Sezono atidarymo žygis „Lietuva eina“ | Panemunėlis–Salos
Kviečiame į pavasarinį žygį „Lietuva eina“ Camino Lituano keliu! Gegužės 9 d. leisimės į tradicinį sezono atidarymo žygį. Šiemet jis ypatingas – „Camino Lituano“ Lietuvoje skaičiuoja jau 10 metų! Šių metų maršrutas ves iš Panemunėlio į Salas – keliu, kuriame susitinka gamta, kultūra ir žmonės. Žygio metu pažinsime vietos bendruomenes, aplankysime įdomias vietas, stabtelsime ten, kur dažniausiai tik pravažiuojame, pamatysime tai, kas kasdienybėje lieka nepastebėta. Kaip ir kasmet, žingsniai čia susipins su pokalbiais, gražiomis akimirkomis, naujomis pažintimis. ______ Dienos atstumas 22 kmPagrindiniai traukos objektai:Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia,Salų dvaro rūmai. 9.30 val. Registracija. (Atvykti savo transporto priemonėmis į žygio finišo vietą – Salų dvarą).10 val. Išvykstame autobusu į Panemunėlį, žygio startas – Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia.13 val. Nevierių k., savarankiškų pietų vieta.16 val. Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencija, bendra vakaronė. Registracijos mokestis 10 Eur (transportas, maitinimas) Organizatoriai pasilieka teisę keisti programą. Norintys įsigyti piligrimo pasus, galės tai padaryti atvykę į Rokiškio turizmo informacijos centrą, registracijos arba žygio metu. Registracija: https://forms.gle/bDbxvSPyZyx1Nk6U7









