Apie Rokiškio kraštą

APIE ROKIŠKIO KRAŠTĄ

Rokiškio kraštas, dažnai pavadinamas miniatiūriniu Lietuvos atspindžiu, nes jame net  4 kartus atsikartoja Lietuvos kontūrai – rajono ribose, Apvalaso ežero ir salos Dviragio ežere formose bei Šimtmečio aikštės kontūruose.

Jus tikrai sužavės žaliasis Rokiškio kraštas, tarsi Argas, į pasaulį žvelgiantis 99 mėlynomis ežerų akimis. Įvairialypis kraštovaizdis – lygumos ir stačiašlaitės kalvos, pelkės ir iš jų padaryti durpynai, saugotinos teritorijos, 5 draustiniai, mes netgi turime Sacharą! Bet gyvastį teikia vanduo. Be švariausių  Lietuvoje  ežerų, tarp kurių ir vienas iš didžiausiųjų – Sartų ežeras, kurį apžvelgti gali pakilęs į Sartų bokštą. Žvejų ir poilsiautojų laukia tvenkiniai ir upės, didžiausios iš kurių – Nemunėlis ir Jara-Šetekšna. O nesuskaitomas skaičius šaltinėlių, versmių, upokšnių, kurie laikomi protėvių sielos atspindžiais. Kraštovaizdį puošia piliakalniai ir pilkapiai, bažnyčių ir cerkvių ansambliai, buvusios dvaro sodybos. Gausu istorijos ir kultūros paminklų – ne tik vietinės, bet ir valstybinės ar net  pasaulinės reikšmės kaip pavyzdžiui – UNESCO paveldo Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas.

Nuo XVI a., beveik du šimtmečius Rokiškį valdė kunigaikščiai Krošinskiai, o nuo XVIII pr. dvaro valdymą perima grafai Tyzenhauzai. Metai bėga ir dvaras pereina į grafų Pšezdzeckių rankas, kurie saugo vietos istoriją, ją turtina ir garsina rašydami mokslinius darbus. 

Mums pasisekė, kad miestą formavo kelios didikų kartos, kurių prioritetai buvo – filantropija, mokslas ir menas.  Rokiškio miesto centras – klasicistinės kompozicijos: bažnyčia – aikštė – dvaro rūmų ansamblis. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – gražiausias Lietuvoje neogotikos ansamblis. Nepriklausomybės aikštė išlaikiusi savo vaizdą dar nuo suformavimo ir tarpukariu pasipildžiusi išskirtinės architektūros pastatais, kuriuos supa begalė istorijų. Dvaro rūmuose įsikūręs krašto muziejus, kuriame saugoma ir eksponuojama tik maža turėtų meno kolekcijų dalis, nes karas ir okupacija išblaškė kolekcijas ne tik po Lietuvą, bet ir po pasaulį.

2019 metais, už kultūrinę praeitį ir dabartį, Rokiškis buvo įvertintas – pelnytai tapo Lietuvos kultūros sostine. Rokiškio kultūros vingiais – nuo Nemuno iki Nemunėlio keliavo miestelėnai ir svečiai. Kiekvienas 2019 metų mėnuo kvietė pasinerti į vis kitą kultūros vingį: teatro, šokio, muziejininkystės, dailės, etnokultūros, vizualiųjų menų, dvarų kultūros, muzikos ir literatūros. Kultūros sostinės žinią nešė 20 Kultūros sostinės ambasadorių – rokiškėnų ir Rokiškio kraštą mylinčių žmonių – iškilių kultūros ir meno atstovų. Projektas nuvilnijo Lietuvoje ir rokiškėnų širdyse vieningai dirbant kultūros žmonėms, bendruomenės nariams ir valdžios bei verslo atstovams. Vienas iš Kultūros sostinės simbolių – kiškis – atkeliavo istorijos vingiais ir užkrėtė kiškučių ir ausyčių manija rokiškėnus bei nutūpė kaip skulptūra miesto centre.

Rokiškio kraštas didžiuojasi savo ilga istorija. Laiko tėkmė realius įvykius pavertė legendomis arba juos visai nugramzdino į praeitį. Taigi, toli toli, seniai seniai… verskite puslapius ir grožėkitės.  Norite išgirsti pikantiškų istorijų, legendų su prieskoniais, apie lobius, tunelį, amžiną meilę – atvažiuokite. Rokiškėnų svetingumas sušildo. Čia vyksta daug mažų, nekasdieniškų stebuklų, kurių taip reikia kiekvienam iš mūsų.

Rokiškio vardo kilmė

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Rokiškio vardas minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1499 m. rugsėjo 21 d. privilegijoje dėl girių kirtimo. Rokiškio krašto vardo kilmė turi dvi legendas.

Pirmoji – seniai seniai gyveno čia medžiotojas Rokas, kuris labai mėgo medžioti. O čia, neaprėpiamuose miškuose, gūdžiose giriose gyveno daugybė kiškių. Niekas dabar nepasakys, gal Rokas prastai matė, gal šiaip ne toks miklus ir akylas buvo, bet vietiniai gyventojai vis šūkteldavo – „Rokai, kiškis, Rokai, kiškis! Taip ir kilo pavadinimas – Rokiškis. 

Antroji – šiandien gilia praeitimi dvelkia kone trijų tūkstančių metų senumo Moškėnų piliakalnis prie Laukupės, ant kurio stovėjo pati stipriausioji Moškėnų pilis. Kartą kalavijuočiai, pačią šalčiausiąją žiemą, kai nuo šalčio vanduo akmeniu virto, o neįžengiamos pelkės tvirtais keliais pasidarė, puolė priešai Lietuvos žemę. Septynias dienas ir septynias naktis Moškėnų apylinkėse aidėjo ginklų žvangesys ir sklido sužeistųjų dejonės. Kovojo ir priešinosi atėjūnams pilies gynėjai, bet priešų šį kartą buvo labai jau daug… Išvargintas mūšio, to krašto, senasis žynys, sukaupęs paskutines jėgas, prabilo savo dukrai Skaistei, to krašto gražiausiai vaidilutei:
– Jei ištiks nelaimė, neskubėk pasijusti nelaimingu. Nelaimingi tik tie, kurie nebetenka paskutinės vilties. Sunku ir jums, bet reik išlaukti, reik viską iškęsti…
Tai buvo paskutiniai, jau silpstančiu balsu pasakyti žodžiai, po kurių jo pavargusi vėlė iškeliavo pas protėvius.
– Raik – iškįst, raik – iškįst, rak – iškįst… – vis garsiau senąja šio krašto tarme kartojo senojo žynio žodžius prie ugniakuro susirinkę sėliai.. Lyg gyvi būtų, jie aido nešami skambėjo giriomis ir laukais, kol tolumoje susiliejo į vieną žodį – Rakiškis…

Rokiškio krašto įdomybės

Buvusio atgailos kanauninkų vienuolyno celės

Ar žinojote, kad Jūžintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – viena iš nedaugelio vėlyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje ir vienintelė Baltijos šalyse, kurioje veikė vienuolynas. Atgailos kanauninkai buvo įsikūrę aštuoniose celėse už centrinio altoriaus. Ir tik maži kvadratiniai langeliai išorinėje sienoje išduoda, jog už jų yra vienutės, kuriose kadaise klūpėjo ir atgailavo vienuoliai. Vietos ankštuose kambarėliuose teužtekdavę atsigulti.  Vienuolynas veikė net iki 1832 m. Po bažnyčia yra rūsiai, kuriuose palaidoti bažnyčios fundatoriai.

Rokiškis – tapytų langinių miestas

Rokiškis – vienintelis Lietuvoje, galintis vadintis tapytų langinių miestu. Langinėmis papuošti pagrindinėje gatvėje esantys namai. Namų puošybos tradicijos atgaivinimo idėja kilo 2003 metais dailininkui Arūnui Augučiui, o 2005 metais langinių tapymas virto projektu, sėkmingai vykdomu jau 15 metų. Pleneruose dalyvauja menininkai iš visos Lietuvos bei kaimyninių valstybių. Plenerų metu ištapyta daugiau nei 300 langinių. Tapytomis langinėmis papuošti Rokiškio miesto Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvių bei Rokiškio rajono Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunio, Bajorų, Salų, Šetekšnų kaimų namai.

Sartų ežero (Baršėnų) apžvalgos bokštas

Visas Sartų ežero grožis bei prieš tūkstančius metų ledynų suformuotas Sartų regioninio parko kraštovaizdžio reljefas atsiveria iš Sartų ežero apžvalgos bokšto, stovičio Baršėnų kaime, Rokiškio rajone, Sartų regioninio parko teritorijoje. 2006 m. jis pastatytas privačiomis lėšomis. Bokšto aukštis – 33 metrai.

Sartai – ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje.  Didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – 500 metrų. Kranto linija vingiuoja beveik 80 kilometrų. Ežere yra 7 salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro ploto.