XXXIX profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ kviečia BŪTI TEATRE Rokiškyje

XXXIX profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ kviečia BŪTI TEATRE Rokiškyje

Kovo 3–23 d. XXXIX profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ kviečia BŪTI TEATRE Rokiškyje.

Festivalio išskirtinumas – tai spektaklių įvairovė, orientavimasis į skirtingas amžiaus grupes ir kvietimas gilintis ne tik į patį teatrą, bet ir tapti jo dalimi – BŪTI TEATRE: sekti festivalio įvykius, diskutuoti, reaguoti, gyventi festivaliu.

 Šiandien, kai festivalio istorija pasiekusi keturis dešimtmečius, mums svarbu kurti festivalį kaip reiškinį, kuris tampa unikaliu, brandinančiu pokytį ir kaip gyvas teatrinis įvykis įtraukia kiekvieną jame atsidūrusį.

 Festivalį pradeda teatras „Meno fortas“. „Rudens sonata“ – švedų režisieriaus ir scenaristo Ingmaro Bergmano 1977-aisiais parašyta pjesė ir – trečiasis režisieriaus Vytauto Rumšo pastatymas pagal šio dramaturgo kūrybą. Anot režisieriaus, visus tris kūrinius jungia pagarbos vienas kitam idėja. „Mes primetam save kitam. Mums niekas nedavė teisės taip daryti. Galvojame, kad nuo to bus geriau visiems. Niekada. Vis dėlto apie pagarbą vienas kitam mes turim susimąstyti, man taip atrodo, kiekvieną dieną“, – sako režisierius.

Spektaklis „Muzika 2“ – tai patyrusių teatro kūrėjų – aktorių Vestos Šumilovaitės ir Daliaus Skamarako bei režisieriaus Justo Tertelio (Keistuolių teatras) – kūrybinis atsakymas, siekiant atskleisti dviejų žmonių santykių stiprybę ir trapumą, tvyrančią Marguerite Duras pjesėje. Šiame spektaklyje vaizduojamas poros, kurios keliai išsiskyrė, susitikimas po trejų metų. Intymus pokalbis panardina tiek žiūrovus, tiek veikėjus į bendro gyvenimo prisiminimus, tebetvyrančias aistras ir beribį ilgesį ir sukuria naują perspektyvą.

Dabarties ir praeities akistatos jaunimui

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Kauno pavasaris’72“ persipina faktinė medžiaga, išmonė ir šiandieninis žvilgsnis į 1972 metų įvykius Kaune. Spektaklyje keliamas klausimas, kaip šiandieninėje visuomenėje rezonuoja 19-mečio Romo Kalantos aktas, bandoma nutiesti savotišką sąmoningumo tiltą tarp to, kaip pasaulį suvokia dabartinės Lietuvos jaunimas, ir to, kaip priespaudos, įtarumo ir primestos socialinės sanklodos suformuotoje atmosferoje galėjo jaustis ano meto devyniolikmetis.

Dabarties akistatos premjeroje „Rytoj buvo vakar“ Jaunimo teatro  fantastinės dokumentikos spektaklyje „Rytoj buvo vakar“, režisierius Aidas Giniotis. Pagrindinio vaidmens atlikėjos jaunos aktorės I. Kaniušaitės nuomone šis spektaklis – tai „magiškas realizmas, istorijos pasakojimas jaunos paauglės lūpomis, kuri dalinasi savo esamo laiko išgyvenimais. Tas pasaulis toks kintantis, visus mus savo vertinimais, patirtimis ir išgyvenimais žiauriai slegiantis. Aš tarsi save transportuoju laiko liftu iš dabarties į kitą, išgyventos savo giminės, senelių pasakotos, girdėtos epochos, iškentėtos tremties paveikslą… Tarsi vakar buvo brutali, agresyvi okupacija, o rytoj? Kas žino, ar nepasikartos rytoj kas buvo vakar?“

Tai, ko tiesiog negalite praleisti. Tai, kas užvaldys Jūsų sapnus

OKT / Vilniaus miesto teatro režisieriaus Jokūbo Brazio „Žuvėdra“ spektaklis, kuris grįš į jūsų sapnus. Jaunam režisieriui klasikinę pjesę pavyko paversti metafiziniu sapnu, kuris ilgam paliečia ir pakeičia visų mūsų sąmonę. Tai eksperimentas, neapsiribojantis scena. Ta pelkė įtraukia mus visus ir nepalieka mūsų ramybėje, kad dar sykį išgyventume tos šeimos dramą – ir save joje. Visas spektaklis – tarsi ant sūpynių: tarp visiško susiliejimo su apnuogintu (tiesiogine šio žodžio prasme) veiksmu scenoje ir atsiribojimo, atsitraukimo, kai kalbama.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį  „Belaukiant Godo“, režisierius Paulius Pinigis, pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį.

Režisierius Agnius Jankevičius (Šiaulių Valstybinis dramos teatras) Katarinos Blum istoriją pasakoja pasitelkdamas populiarių TV muzikinių pokalbių šou formatą. Spektaklio turinys publikai pateikiamas tarsi tai būtų dinamiškas, humoristinis, šmaikščių interviu ir gyvai atliekamų muzikinių numerių prismaigstytas „Vėlyvo vakaro šou“. Katarinos Blum istorija, rodos, parašyta šiomis dienomis, tačiau Nobelio premijos laureato Heinricho Böllio romanas, pagal kurį sukurtas spektaklis, pasirodė prieš 50 metų. Dar ir šiandien aktualumu pribloškiantis pasakojimas buvo kuriamas realių įvykių pagrindu ir vos pasirodęs sulaukė didelio politinio rezonanso Vokietijoje.

Vizijos, kūnai ir aistra – šokio spektakliuose

 Juozo Miltinio dramos teatre dviejų kūrėjų –  choreografų Mariaus Pinigio ir Adrian Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Kūnai“ dėmesys bus skiriamas kūnui, kaip instrumentui, galinčiam kalbėti ir reikšti vidines žmogaus mintis. Kuo labiau mūsų kasdienybę užvaldo technologijos, tuo ryškiau mes imame tolti nuo savo pačių kūno. Juk tik jis, kartu su protu ir dvasia, sukuria žmogų kaip kompleksišką visumą. Žinoma, galime kalbėti apie kūno kultą – perdėtą dėmesį išvaizdai, tačiau šį kartą dešimt skirtingų kartų aktorių žengia į bandymus ir diskusijas apie bendrą energiją ir pokyčius, kurie vyksta komunikuojant. „Kūnai“ kviečia pasinerti į vizualumą, neperkrauti galvos reikšmių ir prasmių paieškomis ir, netgi, nebijoti nesuprasti.

 (M)eilės (m)eilėse | Kauno šokio teatras AURA (režisierė ir choreografė Birutė Letukaitė) ir Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO (meno vadovas Gediminas Gelgotas) spektaklis inspiruotas Berlyne gyvenančios lietuvių poetės ir dailininkės Aldonos Gustas (1932–2022) gyvenimo bei kūrybos. Menininkės kūriniai atsirasdavo savitoje transo būsenoje: piešinys atsirasdavo „pirmu sukibimu“, atskleisdamas išskirtinį menininkės talentą. (M)eilės (m)eilėse“ persipynusi gyvai atliekama muzika ir šokėjų judesys. Šokio teatras „Aura“ festivalio žiūrovų visada laukiamas ir mylimas, kiekvienas šio teatro spektaklis išskirtinis ir visada naujų formų, šių metų „Auros“ scenos partneris – orkestras NIKO, kuris balansuoja tarp eksperimentinio, minimalistinio, šiuolaikinio meno ir įprastesnių, populiarių muzikos formų.

Panevėžio muzikinio teatro scenoje atgijo beveik pusantro šimto metų menininkų ir kūrėjų vaizduotę žadinantis fatališkosios Karmen paveikslas. Vienaveiksmis baletas „Karmen“ keturiems šokėjams ir hologramai bus pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilies holograminės vaizdo projekcijos.

Pradžių pradžia, improvizacijos ir kūryba – mažiesiems žiūrovams

Spektakliai mažiesiems žiūrovams leis pasijausti ne tik stebėtojais, bet ir kūrėjais: labiau skatins juos veikti, o ne mąstyti, būti, o ne žiūrėti.

„Detektyvo D. Lapino byla“  (Keistuolių teatras) – tai pagal režisieriaus Aido Giniočio pjesę sukurtas detektyvinis spektaklis, kuriame narpliojama Meškutės dingimo byla. Detektyvui D. Lapinui, apklausus miško žvėrelius, atidžiai renkant įkalčius, po truputį ėmė aiškėti migloto nusikaltimo kontūrai… Mažieji žiūrovai tapo ne tik pasyvūs stebėtojai, bet ir aktyviai klausiant jų nuomonės, kviečiant kartoti įvairius judesius, galėjo patys pasijusti lyg tikri detektyvai.

Spektaklis „Didysis sprogimas“ – Klaipėdos lėlių teatro ir „Itim Ensemble“ (Izraelis) koprodukcija. Žiūrovai sugrąžinami į pradžių pradžią, kai, įvykus Didžiajam sprogimui, susikūrė Visata. O toje Visatoje atsirado daug planetų – vienoje iš jų ir vyksta spektaklio „Didysis sprogimas“ veiksmas. Klestinčios visuomenės, miestų ir kultūrų pasaulyje stebimas mažo roboto ir jo šuns gyvenimas, kol vieną dieną jiems iškyla pavojus – pradeda lyti.

Kauno lėlių teatras kviečia į spektaklį  „Miunhauzeno kelionė“. Tai pasakojimas apie Berniuką, vardu Miunhauzenas, kuris mokosi dailės klasėje tapyti natiurmortus. Griežta ir reikli Mokytoja tikisi iš jo realistinio tikrovės vaizdavimo, o Miunhauzenas su savo drauge Vaizduote visuomet nukeliauja toliau, nei realybė gali jiems pasiūlyti.

Vienintelis Europoje Panevėžio lėlių vežimo teatras festivalyje pristato spektaklį „Anderseno sapnas“. Tai legendinio Danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno istorija apie dvidešimt penkis alavinius kareivėlius, kuriuos nulipdė iš alavinio šaukšto. Alavo užteko tik dvidešimt keturiems tvirtiems kareiviams, paskutinysis iš jų turėjo tik vieną koją, tačiau tai jam nesutrukdė būti mažiau narsesniu, kitokiu nei jo ginklo broliai. Istorija apie kupiną tikėjimo savimi, drąsos bei ryžto kareivėlį nesibaigia laimingai, kaip dažniausiai baigiasi kitos pasakos.

Šokio teatro DANSEMA „Spalvoti žaidimai” – spektaklis kūdikiams. Spektaklis pilnas netikėtų, spalvotų daiktų, kurie skatina mažuosius žiūrovus kartu su šokėja tyrinėti ir atrasti daug naujo apie save ir aplinką.

Sekite informaciją https://www.rokiskiokc.lt/