Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas – vienintelis šiaurės rytų Lietuvoje UNESCO saugomas XIX a. mokslo ir istorijos paminklas. Lankas tęsiasi per 10 Europos valstybių, Lietuvoje į paminklo registro aprašą įrašyti 3 punktai (kiti 2 yra šalia Vilniaus). Gireišiuose sutvarkyta poilsiui infrastruktūra, krašto bendruomenė nuolat organizuoja akcijas, įtraukiančias keliautojus. Panemunėlio miestelyje užsuksite į kunigo, švietėjo, knygnešio Jono Katelės fondo muziejų-amatų centrą. Šetekšnų kaime laukia lankytojų svetinga Tunaičių etnografinė sodyba-muziejus. Pristatomi didžiuliai rinkiniai įvairių laikotarpių raktų, laikrodžių, buities keramikos ir baldų, kaklaraiščių, namų tekstilės, radio imtuvų ir kita; senuose ūkiniuose trobesiuose suteikiamos jaukios erdvės šventėms ir nakvynei. Toliau kelias veda į Salų dvaro sodybą. Ekskursijos po rūmus ir parką, plaustas po Dviragio ežerą ir bendruomenės amatų meno terapijos VYTA (piešimas ant vandens) programa. Už keleto kilometrų ūkininkės, dailininkės Birutės Kairienės ūkis kviečia į pažintinę programą paukščių ir arklių mini fermoje. Netoliese Kamajų miestelis. Kuriame yra įamžintas kunigo, poeto Antano Strazdo (Strazdelio) atminimas. Maršrutas tęsiasi link Moškėnų (Laukupėnų) piliakalnio su gyvenviete, I tūkst pr. m. e. pab. – I tūkst.m.e. pr., kuris užima 5 ha plotą. Tyrėjų nustatyta, kad piliakalnis mažiausiai vieną kartą buvo perstatomas. Aptikta akmeninių grindinių liekanų, rasta įvairių istorinių dirbinių. Piliakalnis pritaikytas lankymui, įrengta infrastruktūra poilsiui. Kazliškio kaime įsikūrusios pedagogės, amatininkės Daivos Čiučlienės lauko vazų pynimo dirbtuvės. Amatininkė dalijasi įdomiu savo hobiu ir yra parengusi edukacinę programą– iš šakelių kuriamomis lauko vazomis, kuriomis tinka papuošti įvairias gyvenamųjų namų, įstaigų prieigas. Toliau vykti kviečia medžio drožėjo Venecijaus ir etnokultūrininkės Eglės filosofinė gyvenamoji ir kūrybos erdvė. Lankytojai kviečiami į gilia potekste atsiskleidžiančių medžio skulptūrų lauko galeriją. Galerijos autorius – medžio drožėjas Venecijus Jočys. Apie šio meistro gyvenimo ir kūrybos gelmes sukurtas dokumentinis filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ (rež. Janina Lapinskaitė). Apie senųjų baltų genčių gyvenimo filosofiją savo gyvenimo studija ir patirtimi dalijasi Venecijaus žmona Eglė Samulytė (edukacinė programa apie baltų stiprybės versmes, sėkmes ir nesėkmes lemiančius ženklus, baltų papuošalų galią).