Salų dvaro amatų dirbtuvėse laukiami tiek pradedantys, tiek jau ne pirmą kartą su moliu dirbantys dalyviai; čia galima įgyvendinti savo kūrybines idėjas ar, padedant edukatoriui, imtis lipdymo nuo pirmųjų žingsnių. Užsiėmimų dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiomis keramikos technikomis, kurti, lipdyti, o vėliau ir glazūruoti savo dirbinius. Keraminio gaminio gimimui reikalingi bent 2 užsiėmimai: per pirmąjį lipdome iš molio, per antrąjį – išdegtus darbelius glazūruojame. Po užsiėmimo, darbai bus išdžiovinami, išdegami ir grąžinami gamintojams. Savo pagamintą gaminį kiekvienas dalyvis galės pritaikyti praktiniam naudojimui. Keramika yra vienas iš labiausiai įtraukiančių meno sričių. Prisiliesti prie šio amato nori dažnas iš mūsų. Labai dažnu atveju susiduriame su daugybe klausimų, kai keramiką žmonės mokinasi savarankiškai namuose.  Ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viskas paprasta ir aišku. Pateiksime keletą pagrindinių lipdymo paslapčių, kad kūrybos kelias būtų daug lengvesnis, ir atneštų gražių atradimo akimirkų.

Keramika – tai ne tik vienas seniausių amatų ir meno formų, bet ir raminantis, kūrybiškas bei malonus darbas su moliu. Ši iš žemės išgaunama medžiaga savo plastiškumu suteikia galimybę iš beformės masės sukurti įvairius gaminius – nuo kasdieniškų buityje naudojamų daiktų iki meno dirbinių.

Keramikai naudojamas molis turi būti plastiškas, kad būtų galima formuoti keramikinius gaminius. Molis yra nuosėdinė uoliena. Nuo molyje esančių priemaišų priklauso jo spalva. Jis būna raudonas (kuo daugiau geležies priemaišų), geltonas ar baltas. Svarbiausia ruošiant molio masę keramikos gaminiams jį gerai išminkyti, kad jis būtų elastingas. Išminkytas molis voliojamas, tempiamas, lipdomas  ar žiedžiamas norint suteikti tam tikrą formą, kuri pasilieka tokia pat ir moliui išdžiūvus. Senovėje dideli molio kiekiai būdavo minkomi kojomis. Ruošiant molio masę pastatų statybai buvo dedama šiaudų.  Ir šiandien molis naudojamas statyboje, plytų gamyboje, medicinoje ir kosmetikoje, net gi gaminant popierių.  Ir žinoma,  keramikinių ar porcelianinių dirbinių gamyboje.

Molio dirbiniai skirstyti į indus maisto produktams nešioti, valgiui virti, valgyti, gėlėms auginti ir merkti, žvakides, žibintus ir vaikų žaislus. Pirmoji keramika Lietuvoje naudota prieš 7 tūkstančiu metų. Apie keramikos istoriją galima kalbėti, bet mes labiau gilinsimės į tradicinę lietuvių liaudies keramiką, jos savitumą, funkcionalumą ir gamybos procesą. Tradicinės keramikos pavyzdžiai yra saugomi Lietuvos muziejuose. Labai gausų ir turtingą tradicinės keramikos rinkinį galima pamatyti Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose , Utenos rajone.

Įdomioji keramika. Juodoji keramika – seniausias žinomas molio degimo būdas. Daugelis mano, kad juodoji keramika būna iš juodo molio. Iš tiesų jis tik išdegamas kitaip: kūrenimo pabaigoje, kai darbai jau būna išdegti, į pakurą primetama sakingų malkų, krosnis užkasama, kitaip tariant, viskas uždusinama, kad dūmai neišeitų. Nuo karščio įkaitusios molio poros atsidaro, visos ertmės prisipildo dūmų, paskui, atvėsus moliui, poros užsidaro, o dūmai lieka viduje – visas dirbinys pajuoduoja. 

Raugo keramika yra vienas iš archaiškiausių molio apdirbimo būdų. Tai irgi juodoji keramika, tik skiriasi degimo būdu. Mokslininkai yra nustatę, kad raugo keramika Baltijos šalyse naudota X – XII a., dar prieš atsirandant glazūrai gaminiams papuošti. Iš degimo krosnies metalinėmis žnyplėmis ilgomis rankenomis ištraukiamas jau išdegtas, iki raudonumo įkaitas dirbinys. Krosnyje per 1000 laipsnių karščio. Ištrauktas iš degimo krosnies gaminys panardinamas į raugą. Norint sustabdyti dirbinio tamsėjimą jis merkiama į vandenį. Tradicinis duonos raugas būdavo ruošiamas taip: įmeti duonos į vandenį, palieki, po kurio laiko surūgsta. Tačiau čia pagamintas raugas iš ruginių ir kvietinių miltų, tad kieme pakvimpa namine duona. Nors galima pasidaryti įvairiausio raugo – kvietinių ir ruginių miltų, kopūstų, burokėlių. Sumaišius kvietinius ir ruginius miltus, pasiekiama didesnių kontrastų. Nuo duonos raugo dirbinys būna švelnus, nuo burokėlių įgauna rausvą atspalvį. Paprastas molis tokios temperatūros neišlaikytų – iškart suskiltų. Šamotinis molis degti pagal šią technologiją yra pats tinkamiausias, nes yra ugniai atspari medžiaga. Taip apdorotam indui nereikia jokios glazūros. Prie karšto išdegto indo prisilietus vėsiam raugui, įvyksta reakcijos, gaminys apdorojamas technologiškai, kad skysčiai neprasisunktų per sieneles. Kiekvienas indas skiriasi savo raštais, margumu. Kiekvieno dirbinio paviršiuje raugas palieka savotišką, archajišką dekorą. Ši keramikos apdirbimo technika nuo kitų skiriasi pirmiausia tuo, kad molinis dirbinys padengiamas ne glazūra, o raugu. Jis tarsi užkepina molio poras, todėl puodas nepraleidžia vandens, o jo paviršius įgauna gražų margumą. Tokie moliniai indai yra ekologiški. Raugo keramikos dirbiniai ir istoriškai vertingi, ir naudojami buityje. Indai storomis sienelėmis ilgai išlaiko šilumą.

Praktinė dalis. Molis – tai terapijos priemonė, kuri sugeria neigiamas emocijas, o pats lipdymo procesas: minkyti, lipdyti, kartais gadinti ir vėl iš naujo kurti, suteikia daug džiaugsmingų akimirkų.

Puodelio gamyba kočiojimo būdu.  Šiam indų formavimo būdui naudojamas įrankis- kočėlas. Molio kočiojimui pasirinkamas drėgmę sugeriantis natūralus paviršius. Puikiausiai gali pasitarnauti didesnė medžiagos skiautė, kuri neleis moliui prilipti prie paviršiaus. Taip pat suteiks natūralią tekstūrą būsimam gaminiui. Dažnai iškyla klausimas koks molio storis turėtų būti kočiojant lakštą?

Tolygiam lakšto storiui nustatyti dvi vienodo storio lentelės. Kočiojant molį jos ir lems būsimo puodelio sienelių storį.  Kočiojamo molio storis turėtų būti nuo 5-8mm ( kaip išmanusis telefonas).  Tai optimalus variantas, kad daiktas gautųsi ne per plonas. 

Iš molio lakšto išpjaunamos puodelio sienelių stačiakampis, kurį sulenkiama ir sulipdoma į cilindrą. Puodelio dugnui išpjaunamas apskritimas ir priklijuojamas. Visas puodelio gaminimo procese pagamintas detales reikia suklijuoti su skysta molio mase (šlikeriu). Prieš tai vietą kurioje planuojate klijuoti pašiaušiame. Tai reiškia, kad tą vietą kur bus detalė reiktų švelniai subraižyti aštriu įrankiu. Tuomet tepame šlikerio ir klijuojame detales. Tokiu pačiu principu priklijuojama ir puodelio ąselė, kuri padaroma pagal poreikį. Ji gali būti iškočiota plokščia, gali būti apvali ir kt.  Pagamintas puodelis bus džiovinamas nuo 1 iki 3 dienų. Išdžiovintas gaminys gali būti dekoruojamas angobais.

Angobas (pranc. engobe) – plonas balto arba spalvoto molio, porceliano sluoksnis, kuriuo dengiamas padžiovinto arba išdegto keramikos dirbinio paviršius. Galutinai neišdžiūvusį gaminį galima merkti į angobą, išpilti ar tapyti angobu. Pradžiūvus angobui galime raižyti piešinį ar skutinėti kaip margučius.

Nebijokite klysti, nebijokite eksperimentuoti ir drąsiai ženkite keramikos pažinimo keliu, nes šis amatas vertas būti mylimiausia Jūsų veikla.  O patirtis atkeliauja su dideliu noriu bandyti vėl ir vėl.

Edukacijas galite užsisakyti:

  • Tel. Nr.: +370 610 00 6410, +370 611 43 449
  • El. paštu amatai@rokiskiotic.lt