Salų dvaro amatų dirbtuvėse laukiami tiek pradedantys, tiek jau ne pirmą kartą su moliu dirbantys dalyviai; čia galima įgyvendinti savo kūrybines idėjas ar, padedant edukatoriui, imtis lipdymo nuo pirmųjų žingsnių. Užsiėmimų dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiomis keramikos technikomis, kurti, lipdyti, o vėliau ir glazūruoti savo dirbinius. Keraminio gaminio gimimui reikalingi bent 2 užsiėmimai: per pirmąjį lipdome iš molio, per antrąjį – išdegtus darbelius glazūruojame. Po užsiėmimo, darbai bus išdžiovinami, išdegami ir grąžinami gamintojams. Savo pagamintą gaminį kiekvienas dalyvis galės pritaikyti praktiniam naudojimui. Keramika yra vienas iš labiausiai įtraukiančių meno sričių. Prisiliesti prie šio amato nori dažnas iš mūsų. Labai dažnu atveju susiduriame su daugybe klausimų, kai keramiką žmonės mokinasi savarankiškai namuose.  Ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viskas paprasta ir aišku. Pateiksime keletą pagrindinių lipdymo paslapčių, kad kūrybos kelias būtų daug lengvesnis, ir atneštų gražių atradimo akimirkų.

Keramika – tai ne tik vienas seniausių amatų ir meno formų, bet ir raminantis, kūrybiškas bei malonus darbas su moliu. Ši iš žemės išgaunama medžiaga savo plastiškumu suteikia galimybę iš beformės masės sukurti įvairius gaminius – nuo kasdieniškų buityje naudojamų daiktų iki meno dirbinių.

Keramikai naudojamas molis turi būti plastiškas, kad būtų galima formuoti keramikinius gaminius. Molis yra nuosėdinė uoliena. Nuo molyje esančių priemaišų priklauso jo spalva. Jis būna raudonas (kuo daugiau geležies priemaišų), geltonas ar baltas. Svarbiausia ruošiant molio masę keramikos gaminiams jį gerai išminkyti, kad jis būtų elastingas. Išminkytas molis voliojamas, tempiamas, lipdomas  ar žiedžiamas norint suteikti tam tikrą formą, kuri pasilieka tokia pat ir moliui išdžiūvus. Senovėje dideli molio kiekiai būdavo minkomi kojomis. Ruošiant molio masę pastatų statybai buvo dedama šiaudų.  Ir šiandien molis naudojamas statyboje, plytų gamyboje, medicinoje ir kosmetikoje, netgi gaminant popierių.  Ir žinoma,  keramikinių ar porcelianinių dirbinių gamyboje.

Molio dirbiniai skirstyti į indus maisto produktams nešioti, valgiui virti, valgyti, gėlėms auginti ir merkti, žvakides, žibintus ir vaikų žaislus. Pirmoji keramika Lietuvoje naudota prieš 7 tūkstančiu metų. Apie keramikos istoriją galima kalbėti, bet mes labiau gilinsimės į tradicinę lietuvių liaudies keramiką, jos savitumą, funkcionalumą ir gamybos procesą. Tradicinės keramikos pavyzdžiai yra saugomi Lietuvos muziejuose. Labai gausų ir turtingą tradicinės keramikos rinkinį galima pamatyti Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose , Utenos rajone.

Įdomioji keramika. Juodoji keramika – seniausias žinomas molio degimo būdas. Daugelis mano, kad juodoji keramika būna iš juodo molio. Iš tiesų jis tik išdegamas kitaip: kūrenimo pabaigoje, kai darbai jau būna išdegti, į pakurą primetama sakingų malkų, krosnis užkasama, kitaip tariant, viskas uždusinama, kad dūmai neišeitų. Nuo karščio įkaitusios molio poros atsidaro, visos ertmės prisipildo dūmų, paskui, atvėsus moliui, poros užsidaro, o dūmai lieka viduje – visas dirbinys pajuoduoja. 

Raugo keramika yra vienas iš archaiškiausių molio apdirbimo būdų. Tai irgi juodoji keramika, tik skiriasi degimo būdu. Mokslininkai yra nustatę, kad raugo keramika Baltijos šalyse naudota X – XII a., dar prieš atsirandant glazūrai gaminiams papuošti. Iš degimo krosnies metalinėmis žnyplėmis ilgomis rankenomis ištraukiamas jau išdegtas, iki raudonumo įkaitas dirbinys. Krosnyje per 1000 laipsnių karščio. Ištrauktas iš degimo krosnies gaminys panardinamas į raugą. Norint sustabdyti dirbinio tamsėjimą jis merkiama į vandenį. Tradicinis duonos raugas būdavo ruošiamas taip: įmeti duonos į vandenį, palieki, po kurio laiko surūgsta. Tačiau čia pagamintas raugas iš ruginių ir kvietinių miltų, tad kieme pakvimpa namine duona. Nors galima pasidaryti įvairiausio raugo – kvietinių ir ruginių miltų, kopūstų, burokėlių. Sumaišius kvietinius ir ruginius miltus, pasiekiama didesnių kontrastų. Nuo duonos raugo dirbinys būna švelnus, nuo burokėlių įgauna rausvą atspalvį. Paprastas molis tokios temperatūros neišlaikytų – iškart suskiltų. Šamotinis molis degti pagal šią technologiją yra pats tinkamiausias, nes yra ugniai atspari medžiaga. Taip apdorotam indui nereikia jokios glazūros. Prie karšto išdegto indo prisilietus vėsiam raugui, įvyksta reakcijos, gaminys apdorojamas technologiškai, kad skysčiai neprasisunktų per sieneles. Kiekvienas indas skiriasi savo raštais, margumu. Kiekvieno dirbinio paviršiuje raugas palieka savotišką, archajišką dekorą. Ši keramikos apdirbimo technika nuo kitų skiriasi pirmiausia tuo, kad molinis dirbinys padengiamas ne glazūra, o raugu. Jis tarsi užkepina molio poras, todėl puodas nepraleidžia vandens, o jo paviršius įgauna gražų margumą. Tokie moliniai indai yra ekologiški. Raugo keramikos dirbiniai ir istoriškai vertingi, ir naudojami buityje. Indai storomis sienelėmis ilgai išlaiko šilumą.

Praktinė dalis. Molis – tai terapijos priemonė, kuri sugeria neigiamas emocijas, o pats lipdymo procesas: minkyti, lipdyti, kartais gadinti ir vėl iš naujo kurti, suteikia daug džiaugsmingų akimirkų.

Dubenėlio gamyba lipdymo technika  sau arba artimam žmogui. Keraminiai daiktai suteikia jaukumo namams, o jų gaminimo procesas – ramybę. 

Visų pirma molį, skirtą dubenėliui, reikia labai atidžiai perminkyti. Jis mėgsta būti rankų daužomas ir minkomas. Molis turi „atmintį“ ir, netinkamai išminkius, gaminys gali deformuotis. Darbas fiziškai sunkus, bet būtinas.

Sekantis etapas- abiem rankomis suformuoti apelsino dydžio rutulį. Nykščiu spaudžiamas rutulio centras ir , suėmus jį, kita ranka sukdama molį aplink pirštą. Dubenėlis pradedamas lipdyti nuo apačios, palaipsniui judėdama aukštyn. Viršuje judesys turėtų būti labiau traukiantis aukštyn, kad padidėtų dubenėlio dydis. Mentele išlyginami dubens kraštai ir vidus. Taip pat galima mentelę naudoti pašalinant molio perteklių iš kai kurių dalių, jei viena pusė yra storesnė arba aukštesnė. Kai jau suformuotas ir išlygintas dubenėlis, dirbinys padedamas ant lygaus paviršiaus, kad išbūtų išlyginamas jo dugnas. Geriausia rinktis lengvai besisukantį paviršių, pavyzdžiui, turnetę. Pirštais toliau lyginamas dubenėlio paviršius. Lyginant dirbinio paviršių svarbu, kad  rankos ir molis yra drėgni. Tai pagerins slydimą. Išlyginus leiskite dubeniui išdžiūti mažiausiai 24 valandas. Dubenėlis puošiamas ornamentais.

Ornamentai keramikoje buvo viena svarbiausių meninės išraiškos priemonių. Ornamentai skirstomi į kelias grupes: abstraktus ornamentas-raštas iš įvairių linijų, brūkšnelių; geometrinis- iš geometrinių formų: kvadratų, trikampių, rombų, apskritimų; augalinis- gėlių, lapų, žiedų, vaisių, grybų ir pan.; gyvūnijos (zoomorfinis)-elementai iš gyvojo pasaulio: paukščiai, gyvuliai, žvėreliai; žmogaus figūrų (antropomorfiniai)- stilizuotos žmonių figūrų; mišrus ornamentas-sudaryta iš kelių ornamentų derinio, jungiant kelis skirtingų rūšių ornamentus.

Nebijokite klysti, nebijokite eksperimentuoti ir drąsiai ženkite keramikos pažinimo keliu, nes šis amatas vertas būti mylimiausia Jūsų veikla.  O patirtis atkeliauja su dideliu noriu bandyti vėl ir vėl.

Edukacijas galite užsisakyti:

  • Tel. Nr.: +370 610 00 6410, +370 611 43 449
  • El. paštu amatai@rokiskiotic.lt