Vargonai visuomet yra susiję su krašto istorija, tradicijomis, bendruomene, kuriai reikia vargonų muzikos, kuri skiria tikrų vargonų garsą ir pažįsta bei vertina šimtamečių krikščioniškų tradicijų išpuoselėtą bažnytinę muziką. Rokiškio miesto herbe pavaizduoti sidabriniai vargonai ir trijų grafų dinastijų herbai liudija seną ir turtingą šio krašto kultūros istoriją. Iki šių dienų besitęsiančios kultūrinės tradicijos primena jog šios šeimos padėjo tvirtą kultūros ir meno pažinimo bei jų puoselėjimo ir įtvirtinimo visuomenėje pamatą. Šio istorinio konteksto pagrindu yra vystomi kultūros projektai, užtikrinantys istorinių asmenybių, įvykių, objektų atminties įamžinimą. Viena iš tokių miestui svarbių asmenybių – čekų muzikas, pedagogas ir vargonininkas Rudolfas Lymanas. Kasmet vykstantis vargonų muzikos festivalis R. Lymano asmenybei atminti sudaro sąlygas ne tik išgirsti vargonų muziką, bet ir pasakoti klausytojams apie grafų Krošinskių, Tyzenhauzų ir Pšezdeckių indėlį į kultūrą, apie to meto istorinius įvykius, apie kompozitorius, kūrusius ir kuriančius vargonams Lietuvoje ir Europoje, apie istorinius objektus – vargonus, apie Rokiškio krašto bažnyčių architektūrinius ansamblius bei jose esančius sakralinio meno pavyzdžius, pirmąją muzikos mokyklą bei apie religinę, bažnytinę ir sakralinę muziką, jos esmę, paskirtį, įtaką. Naujųjų laikų Lietuvos istorija liudija ir dar vieną svarbų istorinį-kultūrinį faktą apie šį miestą – tai kelis dešimtmečius gyvavusi Rokiškio kultūros mokykla (vėliau Rokiškio kolegija), kurioje buvo rengiami bažnyčių vargonininkai. Kas tie žmonės sukūrę studijų programą, įrengę vargonus, davę natas, mokę vargonavimo ir giedojimo paslapčių? Kas tie žmonės, sugrąžinę į Rokiškį R.Lymano asmenybės kultą?

2024 m. vyksiantis jubiliejinis XXV-asis tarptautinis vargonų muzikos festivalis akcentuos jo atsiradimo pradžią bei primins vargonininkų rengimą Rokiškyje naujųjų laikų Lietuvos istorijoje. Festivalyje kalbėsime apie pirmuosius festivalio organizatorius, dalyvius, įvykius, reiškinius. Šalia Lymano atvykimo į Rokiškį datos, 1883 m., iškyla dar dvi svarbios, tai – 1991 ir 2000 m.

Rugpjūčio 15 d. 19 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

PABAIGA YRA PRADŽIA

G. Gelgotas, NIKO ir R. Marcinkutė-Lesieur“

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO

Meno vadovas ir dirigentas Gediminas Gelgotas

Solistai:
RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai)

GEDIMINAS GELGOTAS (vargonai)
Dirigentas GEDIMINAS GELGOTAS

Programa:
ARVO PÄRT – „Fratres“
PĒTERIS VASKS – „Castillo Interior“
GEDIMINAS GELGOTAS – „Mountains. Waters. (Freedom)“; „Sacred Unreligious Soul“; „Unknown 21, Free“; „An End Is a Beginning“
MAX RICHTER – „On the Nature of Daylight“
KARSTEN GUNDERMANN – „Faust“

Rugpjūčio 18 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

NEMATOMAS BUVIMAS

Ilona BIRGELE / vargonai / Latvija

Armands ALKSNIS / gitara / Latvija

Koncertinėje programoje „Nematoma buvimas“ susitiko du ryškūs ir iškilūs žmonės, artistai – vargonininkė Ilona Birgele ir gitaristas Armands Alksnis. Tai jau trečioji muzikantų bendrai sukurta programa, kurios sukūrimą lėmė puikūs klausytojų ir muzikos profesionalų įvertinimai.

Du skirtingi tembrai, tačiau vienodi stiprumu, spalvų įvairove ir niuansais. Instrumentai – elektrinė gitara ir vargonai susitiks įdomioje, spalvingoje koncertinėje programoje, kurioje atras, kiek jie gali vienas kitą papildyti tiek monologe, tiek ansamblyje. Programoje skambės J. S. Bacho ir latvių kompozitorių Armands Alksnis, Platons Buravickis, Uģis Prauliņš, Aivars Kalējs muzika.

Šio koncerto muzikinė žinutė – priimti ir suteikti kiekvienam iš mūsų nematomą dvasinę galią muzikoje, pasinerti į Dieviškąjį nematomą buvimą ir per jį atrasti džiaugsmą, įkvėpimą, viltį ir nematomą, bet visa apimantį meilės prisilietimą apvilktą muzika.

Rugpjūčio 25 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

TADA IR DABAR. VIENAS IR DU.

Kristel AER / vargonai / Estija

Peeter SARAPUU / fogotas / Estija

Johann Sebastian Bach (1685-1750), Prelüüd Es-duur BWV 552
Galina Grigorjeva (1962), „Molitva“/ „Palve“
Gustav Merkel (1827-1885), Sonaat nr. 5 op. 118

I, II (Allegro risoluto. Andante)

Tõnu Kõrvits(1969), Thule koraalid, Kolm Kärlast (Saaremaa):
Nutta inime…
Amen au Issal olgu
Ilma sõnadeta

Jüri Reinvere (1971), „Weil sie die Seelen fröhlich macht“
Robert Schumann (1810-1856), „Abendlied“/ „Õhtulaul“

Rugpjūčio 25 d. 13 val. Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

SAKRALINĖS MUZIKOS VALANDA

Andrius APŠEGA / baritonas

Rugsėjo 1 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

VARGONŲ REČITALIS

Mona ROŽDESTVENSKYTĖ HARTMANN / vargonai / Lietuva-Vokietija

Felix Mendelssohn Bartholdy: Sonata in D minor, op. 65 Nr. 6

Andante sostenuto – Allegro molto – Fuga – Finale: Andante

Felix Mendelssohn Bartholdy: Preliudas ir Fuga e-Moll WoO13 (Transkripcija vargonams: Martin Schmeding)

Robert Schumann: 6 Studien in kanonischer Form:

  1. Nicht zu schnell (C major)
  2. Mit innigem Ausdruck (A minor)
  3. Andantino (E major)
  4. Innig (A♭major)
  5. Nicht zu schnell (B minor)
  6. Adagio (B major)

Franz Liszt: Preliudas ir fuga B-A-C-H tema

Mona Roždestvenskytė gimė 1994 m. Maskvoje, kur šešerių metų pradėjo mokytis M.A.Balakirevo menų mokykloje fortepijono klasėje, ten pat nuo 2002m. pradėjo mokytis ir vargonų klasėje. 2012m. baigė M.A.Balakirevo menų mokyklos abi klases su pagyrimu. 2019 m. sėkmingai baigė bakalauro ir magistro studijas – bažnytinės muzikos bei vargonų solo klasės specialybes Detmoldo Aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje (Hochschule für Musik Detmold, vargonus jai dėstė prof. Martin Sander). 2023 m. ji baigė su pagyrimu vargonų aspirantūrą prof. Martino Schmedingo klasėje Leipzigo Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje „Felix Mendelssohn Bartholdy”.

Mona Roždestvenskytė tobulinosi profesorių: Olivier Latry, Ben van Oosten, Bine Bryndorf, Guy Bovet, Wolfgang Zerer, Arvid Gast ir Jaroslav Tuma, Hans-Ola Ericsson, Michael Radulescu meistriškumo kursuose, sėkmingai dalyvavo vargonų konkursuose.

Paskutinieji laimėjimai: 2014 m. III vieta Tarptautiniame Petr Eben vargonininkų konkurse Opavoje (Čekija), 2015 m. I vieta Tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje, 2016 m.s III vieta Tarptautiniame Bacho prizo vargonininkų konkurse Wiesbaden (Vokietija), I vieta Tarptautiniame Šiaurės Airijos vargonų konkurse Armagh (Šiaurės Airija) bei I vieta Tarptautinio festivalio Fugato konkurse Bad- Homburg v. d. Höhe (Vokietija), 2018 m. III vieta Tarptautiniame vargonininkų konkurse St. Maurice (Šveicarija), 2019 m. I vieta Tarptautiniame vargonininkų konkurse Korschenbroich (Vokietija), III vieta Tarptautiniame vargonininkų konkurse Wuppertal (Vokietija), specialus prizas Rheinbergerio fondo Tarptautiniame Rheinbergerio vargonininkų konkurse Vaduz (Lichtenšteinas), 2021 m. prizas už geriausią pasirodymą tarptautiniame St. Albans konkurse (Anglija) bei 2023 m. II vieta Tarptautiniame vargonininkų Bacho konkurse Bostone (JAV).

Mona Roždestvenskytė koncertavo žymiausiose Vokietijos bažnyčiose kaip Drezdeno Frauenkirche, St. Lorenz Niurnberge, Paderborno ir Hildesheimo katedrose, Salzburgo Mozarteum ir katedroje, Leipcigo Gewandhaus, Vienos pagrindinėje radio stoties salėje, Šveicarijoje, Rygos Katedroje, tarptautiniame vargonų festivalyje Estijoje, Vilniaus katedroje, Švento Kazimiero bažnyčioje Vilniuje Kristupo festivalio metu bei kituose Lietuvos miestuose, Vestminsterio abatijoje Londone ir kitose Anglijos bažnyčiose, St. Thomas bažnyčioje 5th Avenue Niujorke, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Nuo 2015 – 2017 m. ji buvo „Cusanuswerk” stipendiatė.

Mona Roždestvenskytė yra Lietuvos vargonininkų asociacijos narė.

Nuo 2017 iki 2021 ji dirbo pagrindine vargonininke ir kantore Bad Driburge (Vokietija) bei nuo 2021 nuo 2023 regiono kantore pagrindinėje katalikų bažnyčioje St. Johann Bremene (Vokietija). Šiuo metu ji atsakinga už Linco (Austrija) vyskupijos bažnyčios muziką bei dėsto vargonų specialybę Aukštojoje bažnytines muzikos mokykloje Herford (Vokietija).

Rugsėjo 8 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

LUDI FORTUNAE

Atlikėjai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras ir orkestras

Solistės – Dovilė Kazonaitė (sopranas), Ilona Pliavgo (sopranas), Aistė Benkauskaitė (mecosopranas)

Dirigentas ir orkestro vadovas – dr. Egidijus Kaveckas

Kompozitorės – Zita Bružaitė, Jurgita Mieželytė ir Raminta Šerkšnytė

Choro vadovas – Algimantas Kriūnas

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

 

Kaip praeitis įkvepia šiuolaikinį žmogų? Nauja ansamblio „Lietuva“ programa „Ludi Fortunae“ – tai novatoriškas žvilgsnis į sakralinę muziką ir nūdienos atradimus. Koncerte skambės net trijų moterų kompozitorių – Zitos Bružaitės, Jurgitos Mieželytės ir Ramintos Šerkšnytės kūriniai, inspiruoti viduramžių bei didingojo baroko. Sakralinės muzikos spalvas ir interpretavimo grožį atskleis ansamblio „Lietuva“ choras bei tautinių instrumentų orkestras, vadovaujamas dirigento dr. Egidijaus Kavecko.

Programa žiūrovams ruošia ypatingą staigmeną – pirmą kartą viešumoje skambės naujas Z. Bružaitės kūrinys „Ludi Fortunae“, reiškiantis lemties žaidimus. Kompozitorei įtaką padarė „Sarmatų Horacijumi“ praminto poeto Kazimiero Sarbievijaus tekstai, kuriuose galima rasti daug atradimų ir atsakymų šiuolaikiniam žmogui – apie gyvenimo trapumą, materialaus prado laikinumą, saiką, nuolatines grumtynes su savo aistromis, ydomis ir dorybės siekį.

„Sarbievijaus eilėraščiuose atradau trapios būties grožį, darnų žmogaus sielos santykį su Dievu, kas ir atvedė mane prie būsimo kūrinio. Šešių dalių vokalinio – instrumentinio  kūrinio puslapiuose norėjau, kad suskambėtų poeto metaforos, o Aukščiausiojo šlovinimas ir Lietuvos gamtos garsinis kilimas būtų audžiamas iš choro ir lietuvių liaudies instrumentų skambesio”, – sako Z. Bružaitė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Kitas kūrinys programoje – lietuvių kompozitorės J. Mieželytės „O Ignis Spiritus Paracliti“, kuris 2007 m. chorinės muzikos konkurse „Vox Juventutis“ laimėjo net tris apdovanojimus. Autorę įkvėpė viduramžių bažnytinė muzika, lietuvių liaudies dainos, senoji ir šiuolaikinė poezija bei kitų kraštų kultūros. Kūrinio atsiradimą taip pat inspiravo „netikėta pažintis su šv. Hildegardos Bingenietės kūryba“. Pasak J. Mieželytės, tai įdomi galimybė „800 metų senumo tekstą perskaityti šiuolaikinio žmogaus akimis“.

Sakralinėje ansamblio „Lietuva“ programoje skambės ir R. Šerkšnytės „Aurei Regina Caeli“. Kūrinyje persipins savitas, neoromantiškas kompozitorės kūrybos pradas su viduramžiams būdinga išraiška.

„Puikūs Sarbievijaus eilėraščiai bei sakralumo ilgesys paskatino mane atsigręžti į bažnytinės muzikos tradiciją ir savaip „rekonstruoti“ kai kuriuos viduramžių bažnytinės muzikos – grigališkojo choralo bei organumo – bruožus“, – pasakoja kompozitorė R. Šerkšnytė, taip pat pelniusi Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premiją.

Šiuolaikinė lietuvių moterų kompozitorių programa „Ludi Fortunae“ buvo kuriama bei plėtojama bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Rugsėjo 14 d. 12 val. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia

PO BAŽNYČIOS SKLIAUTAIS. LIUDIJU TIKĖJIMĄ

Vilniaus kolegijos muzikinio teatro specialybės studentai ir absolventai

Meno vadovė Dalia BABILAITĖ ABARĖ

Koncertmeisterė Nijolė BARANAUSKAITĖ-MATUKONIENĖ

Rugsėjo 15 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

VARGONŲ REČITALIS

Jan KOPRIVA / Čekija

Felix Mendelssohn-Bartholdy:

  1. Orgelsonate B-Dur, MWV W 59

Antonín Rejcha:

36 fugues, op. 36 – Fugue no. 23

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis:

Fuga · b-moll · VL 345

Franz List:

Fantasie und Fuge über den Choral „Ad nos, ad salutarem undam”, S. 259

IX-ojo tarptautinio M. K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso vykusio 2023 m. nugalėtojas.

Janas Kopřivas pradėjo groti fortepijonu būdamas penkerių, vargonais – trylikos metų. 2015 m. jis įstojo į Brno konservatoriją, kur studijavo vargonų interpretaciją pas prof. Zdeněką Nováčeką. 2021 m. studijas toliau tęsė Vienos muzikos ir scenos menų universitete, prof. Johanneso Ebenbauerio klasėje. Studijų metu Janas Kopřivas dalyvavo keliuose vargonininkų konkursuose – Brno konservatorijos vargonininkų konkurse (2019 m., I vieta), Tarptautiniame L. Janáčeko vargonininkų konkurse (2022 m., III vieta). Jis taip pat yra dalyvavęs meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Thomas Ospitalis, Lionelis Avot’as, Peteris Planyavskis, Pieras Damianas Perettis, Peteris van Touras, Romanas Peruckis. Be koncertinės veiklos Janas Kopřivas užsiima akompanavimu per Šventąsias Mišias, taip pat dėsto fortepijono ir vargonų atlikimą Moravskė Budejovičios pagrindinėje mokykloje.

Rugsėjo 22 d. 15 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Choras JAUNA MUZIKA

Meno vadovas ir dirigentas Vaclovas AUGUSTINAS

Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ – vienas ryškiausių ir pajėgiausių vokalinių kolektyvų Lietuvoje, įkurtas 1989 m. dirigento ir kompozitoriaus Remigijaus Merkelio ir pirmojo choro direktoriaus Algimanto Gurevičiaus. Nuo 1992 m. choro meno vadovas ir dirigentas – kompozitorius Vaclovas Augustinas. „Jauna muzika“ – aktyvus muzikinis kolektyvas, kurio misija yra profesionaliai atlikti ir pasiūlyti klausytojui be galo turtingą ir vertingą choro muzikos lobyną bei reprezentuoti lietuvių kompozitorių kūrybą.

FESTIVALIO UŽDARYMO KONCERTAS

Rugsėjo 28 d. 19 val. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

DARBAI IR DIENOS

Rolandas KAZLAS

Jurgita KAZAKEVIČIŪTĖ / vargonai

**********

Festivalio organizatorius – Rokiškio kultūros centras

Festivalio mecenatas – AB Rokiškio sūris

Festivalio globėjas – kunigas dekanas Eimantas Novikas

 

Festivalį finansuoja:

Lietuvos kultūros taryba

Rokiškio rajono savivaldybė

 

Festivalio rėmėjai:

Lietuvos Respublikos seimo narys Vidmantas Kanopa

UAB Nidaurė

UAB Laumenė

Laimutės Sadauskienės IĮ

 

Festivalio informaciniai rėmėjai:

UAB Gimtasis Rokiškis

UAB Rokiškio Sirena

Rokiškio turizmo informacijos centras

Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas

 

Festivalio partneriai:

Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje

Lietuvos ir Čekijos draugija

Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla

Rokiškio krašto muziejus

Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka

Nacionalinė vargonininkų asociacija