Audinius kartu su liaudies dainomis galime laikyti seniausiais liaudies meno pasireiškimais. Audinys ir daina, galima sakyti, yra tos formos, į kurias seniausios gadynės laikais išsiliedavo tautos estetinis vidujinis pasaulis. Audinių raštuose, jų spalvų darnoje, lyg dainoje, išliko ir skamba įvairiausių amžių ir įvairiausių atgarsių buvusios kūrybiškos galios, tvirtai atsispyrusios prieš nepermaldaujamą, viską naikinantį laiką, aidai“, – rašė garsusis tautodailės tyrinėtojas Paulius Galaunė.

Senais laikais kone kiekvienoje troboje stovėjo audimo staklės, o austi drobes, lovatieses, įvairias juostas, rankšluosčius mokėjo dažna namų šeimininkė. Mūsų močiutės audė tam, kad aprūpintų savo šeimynykščius drabužiais, sukrautų kraitį dukroms. Pirkti drabužius anuomet buvo brangu, tai sau leisti galėjo nebent turtingesnieji. Dabar audimas –
nykstantis amatas, pradėjęs nykti tuomet, kai išaugo pirktinių audinių paklausa.

Parodoje „ Aukštaitiškų lovatiesių margumas“ eksponuojamos lovatiesės iš Rokiškio krašto muziejaus fondų, Kriaunų krašto audėjų austos lovatiesės, ( nuoširdus ačiū Vitai Mačiulienei už pagalbą), Salų ir Kamajų apylinkių moterų darbai, rokiškietės Alės Gegelevičienės ne tik austos, bet ir modernios lovatiesės, nuostabiai dailios nertos vąšeliu Genės Čepulienės vilnonės lovatiesės, tradicinės Genovaitės Šimėnienės lininiai audiniai.   Tai tik maža dalelė darbščių  Rokiškio krašto moterų audinių. Belieka apgailestauti, kad audėjo amatas nyksta, nes

Paroda – Salų dvaro amatų dirbtuvėse, Kaštonų g. 13, Salų k.

Vietovė: Salų dvaro amatų dirbtuvės, Kaštonų g. 13, Salų k.