Aukštaičių rūbai laikomi pačiais archajiškiausiais Lietuvoje. Dar XIX a. rytinėje Lietuvos dalyje vilkėta senoviškesnių formų drabužiais. Liaudies drabužių tyrinėtojai atkreipė dėmesį į baltų lino audinių gausą ir viduramžius primenančius nuometus. Iki pat XX a. pradžios lininiai drabužiai dar puošti beveik vien tik įaustais geometriniais ornamentais, kurių motyvai ir kompozicijos gana artimos Rytų Lietuvoje aptinkamos neolito keramikos puošybai.
Moterų aprangoje būdingi balti marškiniai, balta prijuostė. Puošni liemenė iš pirktinio audinio, raudona, auksinė geltona, sidabrinė. Liemenės būdavo dviejų tipų – keturskvernės ir nuo liemens pridurtais klostytais skvernais. Sijonus moterys nešiojo bent kelis, nes lieknumas nebuvo madingas. Viršutinis – puošniausias, languotas. Pagrindinės spalvos – raudona ir žalia, papildomos – violetinė, geltona, juoda. Juostos – rinktinės arba pintinės, paprasto rašto, neplačios, nešiojamos po liemene.
Lietuvoje nuo seno audžiamos įvairiaspalvės skirtingų atlikimo technikų juostos, kurios buvo itin glaudžiai susiję ne tik su apranga bet ir su papročiais. Išsamiau apie juostas čia.

Paroda – Salų dvaro amatų dirbtuvėse, Kaštonų g. 13, Salų k.

Vietovė: Salų dvaro amatų dirbtuvės, Kaštonų g. 13, Salų k.