Pirmasis daugiabutis mieste, papuoštas unikaliu kūriniu

Pirmasis daugiabutis mieste, papuoštas unikaliu kūriniu

Rokiškėnai turėtų būti dėkingi turizmo specialistams

Rokiškio mikrorajonui trūksta spalvų, meninių akcentų. Pilki daugiabučiai netgi po renovacijos tapo naujesni, tačiau ne ryškesni. Jose dominuoja prislopinti pilki, rusvi atspalviai, pastatai atrodo gremėzdiški ir monotoniški. Todėl jau nuo praėjusios vasaros imta puoselėti idėja bent vieną jų papuošti įdomesniais akcentais. Kaip pasakojo I. O. Voroneckytė, tai jau ne pirmas jos panašus darbas. Jauna menininkė pastaruoju metu gvildena temą, kaip patraukliai ir naujai pateikti liaudies meno tradicijas. Jos pastarųjų metų darbų tema: tradiciniai karpiniai šiuolaikinėse erdvėse.

Ir mūsų mieste įkūnytas jos darbas – puikus pavyzdys, kaip galima naujai, aktualiai, šiuolaikiškai perteikti idėją tokioje liaudies menui nepalankioje erdvėje, kaip sovietinių daugiabučių kvartalas. Karpiniai tam yra ideali liaudies meno rūšis. Mat lygios, be jokių akcentų sienos atrodo labai nykiai ir sunkiai. O lengvi, ažūriniai karpinių raštai ne tik suteikia joms spalvinių akcentų, bet ir lengvumo, erdvės pojūčio.

Dailininkė I. O. Voroneckytė karpiniais žavisi jau senokai. Ir Taikos g. 5-asis daugiabutis tikslas: minėti tautodailės metus aktualizuojant regiono etnografinį paveldą bei sukuriant ir įgyvendinant didelio formato gatvės meno kūrinį toli gražu ne pirmasis taip papuoštas pastatas. Tokie karpiniais padabinti namai jau yra Telšiuose (ten puoštas trijų aukštų pastatas), trys penkiaaukščiai Marijampolėje, prieš savaitę baigtas kūrinys Utenoje. Anksčiau menininkė tautinių audinių motyvais sukūrė instaliaciją greitkelyje Vilnius – Panevėžys. Ši instaliacija skirta Baltijos kelio jubiliejui.

Kaip tokia idėja atkeliavo į Rokiškį? Pašnekovė atvira: už tai rokiškėnai turi būti dėkingi Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro komandai. Svarstyti apie šią idėją imta prieš maždaug pusantrų metų. Dailininkė neslėpė, kad nelengva buvo įtikinti namo gyventojus, mat daugelis bijojo, kad menas nepatuštintų kišenės. Pašnekovė prasitarė, kad išvydę projektą, apsidžiaugė net didžiausi skeptikai. „Vienas vyriškis, kuris susitikimuose vis prieštaraudavo, dabar atėjo papasakoti šios vietos istorijos“, – sakė I. O. Voroneckytė.

Kainavo ne tiek ir daug

Jei jau kalba pakrypo finansinių išteklių pusėn, tai būtų įdomu žinoti, kiek gi kainuotų toks meno kūrinys? Pasak pašnekovės, gyventojams jis nekainavo nė cento, nes buvo parengtas projektas. O jo vertės, kol darbas nebaigtas, tiksliai pasakyti sunku, svyruotų tarp 4,5-5 tūkst. Eur. Prie šio kūrinio trijų žmonių komanda darbavosi nuo penktadienio.

Pirmiausiai raštas buvo perkeltas ant sienos, apvedžioti jo kontūrai. Toji proceso dalis ir buvo rokiškėnų socialiniame tinkle pasidalinta apšviestos sienos nuotrauka. O toliau jau sekė piešimas aerozoliniais dažais. Dėl tam tikros spalvų kombinacijos, piešinys tapo ne tik ažūrinis, bet ir erdvinis.

Pasak dailininkės, darbą palengvino tai, kad statinys ne per seniausiai renovuotas. Todėl sienos būklė yra labai gera, ant jos lengva purkšti dažus, jie tvirtai laikysis.

Kiek metų rokiškėnai galės džiaugtis šiuo piešiniu, sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad jis išliks ilgam. „Kadangi tai nėra pietinė pastato pusė, saulės poveikis nebus toks intensyvus“, – pagrindinio piešinį galinčio sunaikinti faktoriaus įtaką įvertino I. O. Voroneckytė. Pasak pašnekovės, laikui bėgant, ryškios piešinio spalvos šiek tiek priblės, tačiau jis ilgai puoš Rokiškį.

Istoriniai ir kultūriniai akcentai

Karpinio, pagal kurį sukurtas piešinys, autorė – talentingoji Obelių krašto menininkė Gita Kolosovienė. I. O. Voroneckytė neslėpė, kad šios tautodailininkės darbai, kuriuos ji pamatė parodoje Rokiškyje, padarė didžiulį įspūdį. Be to, puošdama pastatus, menininkė laikosi griežtos nuostatos: miestą turi dabinti šio krašto kūrėjų darbai.

Pašnekovė atviravo, kad būti papuoštas pretendavo ne tik šis daugiabutis. Idėja siūlyta ir Rokiškio kultūros centrui. Bet šis nepanoro karpinio, pageidavo ko nors modernesnio, su istoriniais akcentais. „Mano specializacija – karpiniai. Tad su jūsiškiais turizmo centro žmonėmis ir nusprendėme toliau plėtoti šią idėją“, – pasakojo I. O. Voroneckytė.

Pasirinktas obels karpinys buvo sėkmingas visapusiškai. Tai ne tik tiesiog gražus darbas. Pasirodo, Rokiškio senbuviai prisimena, kad daugiabučių kvartalas atsirado vietoj obelų sodų. O ir dabar tarp penkiaaukščių kasmet pavasarį pražysta kelios obelys.

Džiaugėsi rezultatais – jungtimi tarp parko ir mikrorajono

Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro specialistė Loreta Araminienė prasitarė, kad iš pradžių karpinį buvo planuota piešti ant Taikos g. 9-ojo namo, bet nesutiko jo gyventojai. „Manau, dabar suprato, kokią klaidą padarė“, – sakė pašnekovė.
Ji neslėpė, kad panašią idėją brandino jau ilgokai. Mat rokiškėnų pamėgtas Liongino Šepkos parkas, kurį puošia drožiniai, įterptas į modernų mikrorajoną, tarp didelių sovietinių monolitinių pastatų. Norėjosi kažkokių akcentų, jungčių, sujungiančių šias dvi tarpusavyje sunkiai derančias erdves. Ir karpinio idėja buvo kaip tik tokia tradicijas ir modernybę jungianti sąsaja. Juolab, kad Gitos Kolosovienės karpiniuose juntama ir tradicijų, ir modernaus jų pateikimo dermė. Toks požiūris būtinas ir tautodailės, kaip kintančio, šiandienos aktualijomis kvėpuojančio meno raidai. Būtent tokia tautodailės ir modernumo sintezė yra raktas į liaudies meno aktualumą, pritaikymą šiandieniniame gyvenime, interjere bei eksterjere. Ir toks karpinys yra didžiulė dovana ne tik to daugiabučio, bet ir viso Rokiškio gyventojams.
L. Araminienė neslėpė: ši idėja sulaukė didžiulio centro darbuotojų palaikymo. Nors ir iššūkių būta. Pašnekovė atvirai sakė, kad nebuvo taip paprasta rinktis namus, kurie tiktų šiam sumanymui įgyvendinti: renovuotų daugiabučių Rokiškyje dar nėra tiek daug. Tačiau idėjos sėkmė galbūt paskatins ir kaimyninių namų gyventojams leisti savo sienas puošti tokiais tradicijas ir modernybę jungiančiais meno kūriniais.

Projekto „Karpinių motyvai Rokiškio gatvės mene“ tikslas – minėti tautodailės metus, aktualizuojant regiono etnografinį paveldą bei sukuriant ir įgyvendinant didelio formato gatvės meno kūrinį. Projekto metu buvo bendradarbiaujama su Rokiškio rajono tautodailininke Gita Kolosoviene ir gatvės meno kūrėjomis Goda Skėryte ir Ieva Voroneckyte. Projekto metu sukurtas ir įgyvendintas tautodailės metus įprasminantis didelio formato gatvės meno kūrinys, kuris pritaikytas viešajai erdvei, atsižvelgiant į aplinką, darniai įsiliejantis į bendrą miesto peizažą. Karpinio piešinio ir Liongino Šepkos medžio skulptūrų parko sinergija padidins gatvės patrauklumą, kurs teigiamas emocijas vietos gyventojams. Projektą finansavo Lietuvos Kultūros Taryba, Rokiškio rajono savivaldybė. Rėmėjai : UAB „Rokiškio Sirena“, UAB „Cromo“.

Straipsnį parengė „Rokiškio Sirena“