XIX a. pabaigos Lietuvos šviesulys – kunigas Jonas Katelė. Jis Panemunėlio apylinkę pavertė bene labiausiai apsišvietusia visoje Lietuvoje. Nuo jo bažnytkaimyje įkurtos pirmosios slaptos lietuviškos mokyklos lietuviškas žodis  pasklido atokesniuose kaimuose ir greitai parapijoje nebeliko kaimo, kuriame mokyklos nebūtų. Ant paminklinio kryžiaus, pastatyto Rokiškio dekanato Panemunėlio parapijos kunigui švietėjui J. Katelei, yra užrašas: „Jis buvo Dievo ir žmonių mylimas, jojo atminimas palaimintas.“

J. Katelė Panemunėlyje kunigavo 1872–1908 m. ir yra laikomas ne tik šios parapijos auklėtoju, mokytoju, švietėju, bet ir Lietuvos kultūrinių siekimų savarankišku vykdytoju, padėjusiu ruošti dirvą nepriklausomybei. Kunigas – ne vien tik slaptųjų lietuviškų mokyklų steigėjas. Jis rėmė draugijas, platinančias lietuvišką spaudą, rinko tautosaką, organizavo lietuviškus vaidinimus. Todėl ir pirmasis Lietuvoje slaptas lietuviškas vaidinimas įvyko 1893 m. Panemunėlio apylinkėje, Naujikų kaime, kur buvo vaidinama Vaižganto pjesė „Nepadėjus nėr ko kasti“.

 

 

Informacija & Contact

Adresas

Panemunėlis

GPS koordinatės

55.91410211475209, 25.45607750373537