Struvės geodezinio lanko Gireišių punktas

„Taip, plika akimi lankas nematomas, jį galima įsivaizduoti tik ant Žemės rutulio. Bet vertas pasaulinio pripažinimo, nes nustatė mūsų planetos tikslius parametrus ir leido sudaryti ne bet kokius, o tikslius žemėlapius“, – aiškina geodezininku dirbęs 81 metų rokiškietis Pranciškus Motuzas.

Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekiantis per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertantis 10 šalių. 2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė su kolegomis geodezinį lanką pradėjo matuoti keliose vietose. Viena iš tų pradinių vietų – Pandėlyje, Rokiškio rajone. Darbai čia pradėti lygiai prieš 200 metų (1820 metais). Tada pasirinko kitą tašką – nedidelį Jokšių kaimelį Kupiškio rajone, lygioje, bet aukščiausioje vietoje, kad neužstotų medžiai, pastatai.

Tada Pandėlyje ir Jokšiuose mokslininkai pastatė medinius bokštus, vadinamus majakais (lietuviškai ženklas / signalas), aukščiu sulig Rokiškio bažnyčia. Rokiškėnai šiuos statinius dažniau vadindavo majokais. Majakai buvo reikalingi tam, kad besidarbuojantieji į viršų galėtų užsikelti prietaisus.Tuomet reikėjo pasirinkti dar vieną – trečią tašką. Taip netoli Panemunėlio atsirado šio trikampio, kurį sudarė Pandėlys, Jokšiai ir Gireišiai, trečia viršūnė.