„Taip, plika akimi lankas nematomas, jį galima įsivaizduoti tik ant Žemės rutulio. Bet vertas pasaulinio pripažinimo, nes nustatė mūsų planetos tikslius parametrus ir leido sudaryti ne bet kokius, o tikslius žemėlapius“, – aiškina geodezininku dirbęs 81 metų rokiškietis Pranciškus Motuzas.

Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekiantis per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertantis 10 šalių. 2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė su kolegomis geodezinį lanką pradėjo matuoti keliose vietose. Viena iš tų pradinių vietų – Pandėlyje, Rokiškio rajone. Darbai čia pradėti lygiai prieš 200 metų (1820 metais). Tada pasirinko kitą tašką – nedidelį Jokšių kaimelį Kupiškio rajone, lygioje, bet aukščiausioje vietoje, kad neužstotų medžiai, pastatai.

Tada Pandėlyje ir Jokšiuose mokslininkai pastatė medinius bokštus, vadinamus majakais (lietuviškai ženklas / signalas), aukščiu sulig Rokiškio bažnyčia. Rokiškėnai šiuos statinius dažniau vadindavo majokais. Majakai buvo reikalingi tam, kad besidarbuojantieji į viršų galėtų užsikelti prietaisus.Tuomet reikėjo pasirinkti dar vieną – trečią tašką. Taip netoli Panemunėlio atsirado šio trikampio, kurį sudarė Pandėlys, Jokšiai ir Gireišiai, trečia viršūnė.

Informacija & Contact

Adresas

Struvės geodezinis lankas

GPS koordinatės

55.90309527124, 25.437720442195