Rokiškio kalvarijos

Rokiškio Kalvarijos – sakralinių statinių kompleksas Rokiškyje, vienas iš Kryžiaus kelio kompleksų Lietuvoje. Pradėtas statyti XIX a. antroje pusėje, bet nebaigtas įrengti, o laikui bėgant apleistas. Kai kurių šaltinių duomenimis, 14 stočių Kryžiaus kelias vis tik buvo pastatytas.
Rokiškio Kalvarijos yra regioninis architektūrinis ir sakralinis paminklas, 1993 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 16049 ir unik. kodas31864).
Etnologas dr. Alfonsas Motuzas mini tris Rokiškio Kalvarijų atsiradimo versijas. Pirmoji versija, kad tai grafo Reinholdo Tyzenhauzo atgailos ženklas už jo giminės (ypač Antano) padarytas negeroves; antroji – vietinės bendruomenės bei grafo Reinholdo Tyzenhauzo iniciatyva tęsti carinės valdžios nutrauktą kaimyninio Skapiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos tradiciją, kurios mecenatu buvo giminaitis Ignotas Tyzenhauzas; trečioji – tai vieno iš pirmųjų Kalvarijų kulto Lietuvoje pradininkų – Vilniaus (Verkių) Tyzenhauzų giminės Lietuvoje dvasininko Jono Gotardo Tyzenhauzo įamžinimas.
1914 m. vasario 22 d., buvo parengtas visos Rokiškio kalvarijos planas, kurį nubraižė Rokiškio dvaro parką projektavęs architektas S. Levonevskis. Plane matomos 13 koplytėlių ir dvi koplyčios. Kapinių koplyčia, jau stovėjusi XX a. II p. ir perstatyta 1904 m., tikėtina, nebuvo projektuojama kaip kalvarijos dalis ir kalvarijai priskirta vėliau. Tarpukaryje kai kurios koplytėlės ir koplyčios buvo paremontuotos. 1939 m. sutvarkyta didžioji koplyčia Velniakalnyje: įdėtos naujos durys su stiklais, 1940 m. įrengtas Lurdo altorius su Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Koplyčios buvo lankomos Devintinių procesijos metu – iš bažnyčios Upės g. maldininkai judėdavo į Velniakalnį ir sugrįždavo į kapines Laukupės gatve. Kalvarijos koplyčios su bažnyčia ir šventoriuje stovinčia Šv. Juozapo koplyčia turėjo sudaryti vientisą ansamblį, o Rokiškio kalvarija, su dideliais atstumais mieste ir įspūdingoje kalvotoje vietovėje išdėstytomis Kristaus kančios kelio koplyčiomis ir koplytėlėmis turėjo tapti didžiąja Rytų Aukštaitijos kalvarija.