1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Šį simbolinį žygdarbį atliko 10 Lietuvos karių savanorių būrys vadovaujami  Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Deja, iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. Sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai išniekino vėliavą, nuo trispalvės nuplėšdami geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną – iškėlė atgal.

Vienas iš šių savanorių – kraštietis, pulkininkas-leitenantas Petras Gužas, gimęs Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiaus Kreipšių kaime. 1918 m.  įstojo savanoriu  į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas Vilniaus komendantūros vyresniuoju adjutantu. Vėliau tarnauja Pirmajame raitelių pulke. 1919 m. jam suteikiamas leitenanto laipsnis. Po to paskirtas rikiuotės kuopos vadu Devintajame kunigaikščio Vytenio pėstininkų pulke.  Su šiuo pulku dalyvavo kovose prieš bolševikus prie Dauguvos, Kazimieriškių – Nichonovkos fronto ruože. Nuo 1920 m.  dalyvauja kovose su lenkais Kalkūnų – Turmanto – Salako fronto atkarpose. Tų pačių metų rudenį dalyvauja kovose dėl Vilniaus. Petras Gužas. už karinius nuopelnus apdovanotas Pirmos rūšies, Trečio laipsnio Vyties kryžiumi.  1930 m. P. Gužas išleistas į atsargą.

1940 m. Petras Gužas Kazio Škirpkos padedamas, su šeima pasitraukia į Vokietiją. Po trijų metų grįžo į Lietuvą. Dalyvavo pogrindinėje veikloje. Nuo 1944 m. pabaigos dirbo istorijos mokytoju Rokiškyje. 1945 m. sausio 29 staiga mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas Rokiškio senosiose kapinėse.

 

Nuotrauka – G. Kujelis

Informacija & Contact