Petrešiūnų piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Audros upės kairiojo kranto slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, smailesniu šiauriniu galu. Pašlaitėje piliakalnis buvo apjuostas 3 m pločio, 2 m gylio grioviu (aptiktas tyrimų metu). Šlaitai statūs, 4-4,5 m aukščio, išskyrus 15 m aukščio šiaurės rytuose.

Piliakalnis apardytas ariant, vakarinis šlaitas nukastas žvyrui. Aikštelės pakraščiuose auga paskiri medžiai.

Aplink piliakalnį, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų.

1909-1910 m. L. Kšivickis ištyrė visą aikštelę – apie 915 m2. Kultūrinio sluoksnio storis pakraščiuose siekė iki 1,2 m. Čia buvo supiltas pylimėlis. Centrinę aikštelės dalį juosė 5-8 m pločio, iki 1 m gylio griovys. Kultūriniame sluoksnyje aikštelės pakraščiuose aptikti akmenų grindiniai, buvę dviem horizontais: tankesni – labiau paviršiuje ir padriki – arčiau įžemio. Rasta titnaginių gremžtukų, akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalių bei išgrąžų, galąstuvų, molinių svorelių; kaulinių smeigtukų, kabliukų, adiklių, ylų, strėlių; geležinių ylų, peilių, pjautuvėlis, kabliukas, žalvarinių smeigtukų dalių, sidabro gabalėlis, lygios ir brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų ir kt. 2003 m. A. Simniškytė piliakalnio vakarinėje papėdėje ištyrė 16 m2, aptiko kultūriniu sluoksniu su brūkšniuota ir lygia keramika užpildytą 3 m pločio, 2 m gylio griovį.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.