Panemunio šaltinis

Panemunio šaltinis trykšta Nemunėlio upelio dešiniojo kranto salpinėje terasoje, Panemunio dvarvietės šiaurės vakarų papėdėje. Virš šaltinio pastatyta pavėsinė, jos viduryje – šaltinio rentinys, uždengiamas rakinamu dangčiu. Vanduo teka vamzdeliu į Nemunėlio pusę. Su šio šaltinio sakralumu siejama briedžio devyniašakiais ragais galva, buvusi prikalta Panemunio bažnyčioje virš durų. Devyniašakio briedžio galvos paveikslas yra prikaltas ir virš įėjimo į pavėsinę. Vanduo bekvapis, jaučiamas sunkiai nusakomas skonis. Šaltas (temperatūra – 8,2 °C, pH = 7,25, Eh = 242, SEL = 1029 µS/cm, ištirpusio deguonies koncentracija – 3,28 mg/l (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos).

Pasakojama, kad kitados iš šaltinio atsigėręs briedis pagijo. Vėliau, nusipirkęs pirmąjį apylinkėse medžioklinį šautuvą, jį sumedžiojo grafas Krasickis. „Dėl šio įvykio kilo didelis gyventojų bruzdėjimas. Žmonių nusiraminimui to nušauto briedžio galva ir ragai buvo pakabinti Panemunio bažnyčioje virš durų, o ant tų ragų dar pastatė Panelės Švenčiausios statulėlę. Tiesa, grafas vėliau persišovė koją ir sau, jos neteko, o netrukus mirė. Ragai buvę labai dideli ir šakoti. Deja, 1915 m., degant bažnyčiai, sudegė ir jie. Šaltinis gausiai lankomas Švč. Trejybės atlaidų dieną: „Vandenį žmonės laiko šventu: geria, gydosi… Ypač ten daug žmonių renkasi per Šv. Trejybę ir Žolinę.“ (Vaitkevičius, 2006).