Mielėnų piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnis buvo apjuostas 2 grioviais ir pylimais šlaituose. Pietinime šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, dar 3 m žemiau jos yra antra. Piliakalnio šlaitai statūs, 23 m aukščio, išskyrus žemą 2-3 m aukščio šiaurės rytuose.

Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja.

Jis žinomas ir Bajorų bei Piliakalnio vardu.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio esančioje aukštumoje, 0,5 ha plote buvo papėdės gyvenvietė. Ji tęsėsi iki Mičiūnų kaime esančio ožnugario, irgi vadinamo piliakalniu ar Milžino kapu. Gyvenvietė labai suardyta ariant ir apie 1962 m. tiesiant Obelių-Dusetų plentą.

1933 m. P. Tarasenka aikštelės šiauriniame pakraštyje ir šlaite ištyrė 40 m2 dydžio plotą, iki 0,6 m storio kultūriniame sluoksnyje aptiko akmeninį įtveriamąjį kirvį, kito kirvio fragmentą, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, šlako. Rytinėje pašlaitėje rastos akmeninės trinamosios girnos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. viduriu.