Lukštų šaltinis

Šaltinis išsilieja iš žemės vaizdingoje lomoje bent trijose vietose. Ištakoje susiliedamas sudaro gana sraunų upelį, už kelių dešimčių metrų įsiliejantį į Šaltuojos upelį, kuris yra Vyžuonos upės intakas. Šaltinio aplinka yra prižiūrima: įrengtas akmeninis stalas, nusileisti prie šaltinio įrengti akmenų laiptai, padaryta akmeninė sienelė, sutvirtinanti šlaitą.

Teka vakarų kryptimi. Šią vietą ir dabar mėgsta sentikiai per Petrinių šventę (Petrovka) (liepos 12 d.). Prieškariu jau išvakarėse suplaukdavo ne tik iš artimų, bet ir iš tolimų visos Lietuvos ir net Latvijos Daugpilio apylinkių. Pieva į pietus nuo šaltinio tapdavo pagrindine šventės arena. Tiesa, toje pačioje vietoje ir katalikų jaunimas mėgo rengti gegužines, susibūrimus. Visais metų laikais, o ypač Petrinių dieną, šaltinio vandeniu buvo prausiamasi, jis geriamas, pilstomas į butelius. Liaudies etimologija net Lukštų bažnytkaimio pavadinimą sieja su šventėmis prie Lukštų šaltinio: „Lukštai užtai, kad ten rinkdavos žmonės. Petrovka, visa. Kiaušinius ten valgė ir lukštus mėtė.“ „Piligrimai vaikščiodavo, kiaušinius valgydavo.“ (Vaitkevičius, 2006)