Knygnešys gimė 1875 04 04 Dauliūnų kaime, netoli Jūžintų. Piemenauti išėjo labai anksti, nes neturtingi tėvai samdyti svetimo vaiko net negalvojo. Jis vasarą ganydavo, o žiemą broliukus prižiūrėdamas, dar ir plunksnas plėšydamas, skaitydavo viską, kas tik pakliūdavo po ranka.
Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo visiems žinomas žmogus, aktyvus visuomenės veikėjas. Ypač uoliai jis dirbo spaudos draudimo metais. Dar jaunuoliu būdamas, jis gabeno lietuvišką spaudą iš Rytų Prūsijos, platino ją visoje Lietuvoje, leido nedidelės apimties rankraštinį laikraštėlį „Triūsas mužikėlio“. Vietiniai žandarai ne kartą perspėjo mesti draudžiamą veiklą, tačiau jaunuolis buvo atkaklus. Jis geriau pasirinko Panevėžio kalėjimą, vėliau tremtį į Latviją, bet švietėjiško darbo neatsisakė.
1900 m. Panemunėlyje, kur gyveno kitas žymus Lietuvos švietėjas kunigas Jonas Katelė, jis įsteigė jaunimo švietimo būrelį „Žvaigždė“. J.O. Širvydas, kuris konspiracijos tikslais tuo metu vadinosi ir pasirašinėjo Bevardžio slapyvardžiu, kartu su „Žvaigždės“ draugijos nariais rengė įvairius pasilinksminimo vakarėlius, iš kurių didžiausio populiarumo susilaukė vaidinimai. Tačiau 1902 m. Žvaigždės draugija buvo susekta ir panaikinta, o jos vadovas J. O. Širvydas priverstas emigruoti į JAV. 1921 – 1928 m. Jis redagavo laikraštį „Vienybė“, o grįžęs į Lietuvą dalyvavo šaulių, tautininkų sąjungos veikloje. Apsigyveno Jūžintuose, ir, anot paties Širvydo: „apsamanojau, apkerpėjau, kaip kelmas“. Širvydas norėjo įsteigti knygyną ir tam prašė paaukoti knygų. Be galo daug laiko atimdavo darbas prie visuotinio lietuvių kalbos žodyno. Jam atrodė, kad šiam darbui ir šimto metų neužteks. J. O. Širvydas mirė 1935 m. gruodžio 27 dieną. Palaidotas Jūžintuose.