Kazys Šešelgis – architektūros habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos liaudies architektas, apdovanotas Lietuvos valstybinėmis premijomis, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
1915 m. gimė Žeimiuose, lankė Kamajų pradžios mokyklą, vėliau – Skapiškių vidurinę mokyklą, galiausiai – Rokiškio gimnaziją. 1931–1934 m. mokėsi Aukštesniojoje Kultūrtechnikos mokykloje Kėdainiuose ir įgijo kultūrtechniko specialybę. 1937 m. išleido pirmąjį savo straipsnį – „Nusausintų pelkių tolesnį gerinimą pradedant“. 1937–1940 m. mokėsi VDU Technikos fakulteto Statybos skyriuje. 1940–1943 m. studijavo VDU Statybos fakultete Architektūros skyriuje ir 1943 m. birželio 12 d.tapo pirmuoju inžinieriumi architektu Lietuvoje.
K. Šešelgis vykdė veiklą dviem pagrindinėmis kryptimis: Lietuvos vieninga apgyvendinimo sistema ir lietuvių liaudies architektūros tyrinėjimai. K. Šešelgio sukurta ir nuosekliai plėtota bendrosios miestų ir kaimo gyvenviečių sistemos formavimo Lietuvoje koncepcija yra neabejotinai reikšmingiausia veikla. K. Šešelgio ir jo kolegų dėka buvo atkreiptas dėmesys į turimą liaudies architektūros paveldą, 1970 m. mokslinio kolektyvo iniciatyva buvo sudarytas saugomų liaudies architektūros paminklų sąrašas.